Pasauliniame universitetų reitinge „QS World University Rankings“ Vilniaus universitetui skirta aukšta vieta: tarp 501–550 pozicijų. Pernai šiame reitinge Vilniaus universitetas buvo tarp 551–600 geriausių pasaulio universitetų. „Kylantys universiteto reitingai įrodo, kad einame teisinga linkme: artimiausiu metu siekiame būti tarp 400 stipriausiųjų pasaulyje. Vis dėlto svarbiausia ne reitingai. Mūsų prioritetas yra stoti į vieną gretą su pirmaujančiais Europos universitetais, todėl siekiame, kad Vilniaus universitetas būtų kokybiškiausias ir geriausias visose srityse“, – sakė Vilniaus universiteto rektorius prof. Artūras Žukauskas.
Rektorius pabrėžė, kad kuo toliau, tuo sunkiau reitinguose užimti geresnes ar išlaikyti tas pačias pozicijas, nes reitingų populiarumas didėja, o kai kurios valstybės savo universitetus remia net ir finansiškai. Pavyzdžiui, Japonijos vyriausybė pernai paskelbė skirsianti šalies universitetams nuo 1,6 iki 3,8 milijono JAV dolerių per metus, kad tik jie patektų į geresnes reitingų pozicijas. Mūsų valstybinėje švietimo strategijoje konkrečių priemonių, skatinančių Lietuvos universitetus gerinti savo įvaizdį pasaulyje, pasigendame.
Šiais metais Vilniaus universitetas puikiai įvertintas pagal vienam dėstytojui tenkantį studentų skaičių ir pagal šį kriterijų reitinge užima aukštą 231 vietą. Kitas labai svarbus vertinimo kriterijus – darbdavių atsiliepimai, kurie parodė, kad Vilniaus universitetas yra vertinamas ne tik kaip geriausia aukštojo mokslo institucija Lietuvoje, jis pasauliniame kontekste tarp kitų garsių universitetų užima net 396 vietą.
Šiemet pasaulio universitetų reitingo pirmajame trejetuke atsidūrė Masačusetso technologijos institutas, Harvardo universitetas (abu JAV) ir Kembridžo universitetas (JK). Kiti trys Lietuvos universitetai – Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir Vytauto Didžiojo universitetas – dalijasi žemesne nei 701 vieta. „QS World University Rankings“ rezultatai sudaromi vertinant akademinę reputaciją, reputaciją tarp darbdavių, santykį tarp studentų ir dėstytojų, citavimo indeksą, užsienio dėstytojų dalį ir užsienio studentų skaičių.
Vilniaus universitete lankėsi CERN atstovai
Rugsėjo pradžioje Vilniaus universitete viešėjo Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) direktorius akseleratoriui bei technologijoms Frédérickas Bordry ir atstovas ryšiams su šalimis ne narėmis Christophas Schaeferis. Susitikime su VU rektoriumi prof. Artūru Žukausku jie aptarė bendradarbiavimo galimybes ir diskutavo apie potencialią Lietuvos narystę vienoje reikšmingiausių pasaulio mokslo institucijų. C. Schaeferis pasakojo, kad procedūra, kol šalis, pareiškusi norą, tampa asocijuotąja nare, užtrunka gana ilgai, tad šiais metais, net ir labai norint, to padaryti Lietuvai nepavyktų. Valstybėje, siekiančioje narystės CERN, turi būti aukštas mokslinis, techninis ir pramonės potencialas, atitinkamas mokslinis įdirbis dalelių fizikos srityje, reikalinga nuolat šioje srityje dirbanti mokslininkų grupė ir stipri Vyriausybės politinė valia.
Šiek tiek anksčiau VU mokslo prorektorius prof. Rimantas Jankauskas teigė, kad valstybės narės mokslo institucijos gali dalyvauti CERN vykdomuose eksperimentuose, naudoti šių eksperimentų duomenis, šių šalių įmonės gali dalyvauti skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose. Lietuvai patrauklios yra studentų ir mokyklų mokytojų lankymosi CERN laboratorijose programos. „Gerų fizikos mokytojų rengimas – VU prioritetas, tad CERN siūlomos švietimo ir mokslo populiarinimo programos galėtų dar labiau sustiprinti ilgametį mokslinį VU ir CERN bendradarbiavimą“, – sakė rektorius prof. A. Žukauskas.
Kitas CERN delegacijos vizitas Lietuvoje numatomas spalį. Vasarą VU rektoriaus prof. A. Žukausko vadovaujama Lietuvos delegacija lankėsi CERN. Kartu su juo vyko ir VU mokslo prorektorius prof. R. Jankauskas bei Matematikos ir informatikos fakulteto prodekanas dr. Linas Bukauskas.