Alfonsas Ramonas
Steigimosi pradžia
1990 m. spalio 5-oji yra ypatinga diena Klaipėdos universitetui. Tą dieną, praėjus tik pusmečiui po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas svarstė nutarimą dėl Klaipėdos universiteto įsteigimo. Kadangi buvau to neeilinio įvykio liudininkas, norėčiau pasidalinti su „Mokslo Lietuvos“ skaitytojais ypatinga nuotaika, kuri tvyrojo viso posėdžio metu.
Plenariniam posėdžiui pirmininkavo pirmininko pavaduotojo padėjėjas klaipėdietis deputatas Juozas Karvelis (buvęs Klaipėdos prekybos uosto locmanas), pagrindinis pranešėjas buvo taip pat klaipėdietis deputatas Alfonsas Žalys. Jo kalba turi išliekamąją vertę, tad visa pateikiama iš Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo stenogramų:
„A. ŽALYS. Gerbiamieji pirmininkaujantys, gerbiamieji deputatai! Dėl Klaipėdos universiteto įkūrimo buvo nueitas ilgas ir gana nelengvas kelias, trukęs daugelį metų, sprendžiant svarbius Klaipėdos kultūros, švietimo ir mokslo klausimus. Taip darydami, mes visada prisimindavome ypatingą Klaipėdos likimą mūsų tautos gyvenime, šimtmečiais atlaikant germanizavimą ir kolonizavimą, o pokario metais rusifikavimą. Kaip žinome, ilgus metus tarybinėje Klaipėdoje nebuvo aukštojo mokslo, nors nepriklausoma Lietuva suspėjo tuo reikalu nemažai nuveikti. Klaipėdai lyg ir buvo nulemta tapti tik pramoniniu miestu, žvejybos ir jūros prekybos centru daugiausia atsiunčiant specialistus iš kitų respublikų. Nereikia aiškinti tokios vienpusiškos miesto vystymosi visokeriopos žalos. Štai kodėl prieš 15–20 metų ir buvo įkurti mūsų mieste kai kurių Respublikos aukštųjų mokyklų fakultetai, kurie, be jokios abejonės, dirbo ir dirba didelį darbą, reikalingą ne tik Klaipėdai. Bet jau ne šiandien mes aiškiai supratome, kad tolesnis kiekybine prasme aukštojo mokslo ugdymas Klaipėdoje vargu ar įmanomas atskirų fakultetų pavidalu. Čia ir atsirado universiteto idėja. Sujungiant jo struktūroje dabar esamas Kauno politechnikos instituto, Šiaulių pedagoginio instituto, Dailės akademijos katedras, Respublikos Mokslų akademijos ekologinį centrą, Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų kai kurias specialybes, turint taip pat Klaipėdos konservatorijos perspektyvą.
Minėtose mokymo ir mokslo įstaigose dabar dirba 7 mokslo daktarai, 102 mokslų kandidatai, visos tos mokslo įstaigos turi tinkamas, mums taip atrodo, patalpas ir kitas materialines sąlygas. Siūloma įsteigti mūsų krašte universitetą todėl, kad, jo steigėjų ir taip pat gausių rėmėjų nuomone, kaip tik universitetas užtikrins platesnio profilio įvairių specialybių rengimą vienoje aukštojoje mokykloje. Kaip tik universitetas turėtų atgaivinti ir pratęsti gilias buvusio Karaliaučiaus universiteto lituanistines tradicijas, praturtinti visos Lietuvos kultūrą Žemaitijos, Mažosios Lietuvos, visos Vakarų Lietuvos patirtimi. Manome, kad kaip tiktai Klaipėdos universitetas galėtų būti Lietuvos mokslo langas į Skandinavijos šalis, įgyvendinant mums taip naudingus praktinius ryšius su tomis šalimis. Manome, kad kaip tiktai universitetas padėtų išspręsti Lietuvos specialistų organizavimo problemas, plėstų tarptautinę prekybą ir tarptautinį turizmą, ugdytų nacionalinę prekybą ir žvejybos laivyną, ypač spręstų labai aktualias Baltijos ir Kuršių marių ekologines problemas. Pateiktame Aukščiausiosios Tarybos nutarimo projekte pirmu punktu pažymėta esminė nuostata, kad universitetas steigiamas nuo 1991 metų sausio 1 dienos jau esančių aukštųjų mokyklų ir mokslo įstaigų padalinių pagrindu.
Numatoma įsteigti tris universiteto fakultetus. Technikos fakultete bus rengiami laivų statybos, laivų energetinių įrenginių eksploatacijos, mašinų gamybos ir kitokio profilio inžinieriai, taip pat laivavedžiai. Pedagogikos fakultete mokysis būsimieji lietuvių kalbos ir literatūros, režisūros, lietuvių literatūros ir etnologijos, dizaino, ikimokyklinio ugdymo pedagogikos ir psichologijos specialistai. Gamtos ir humanitariniame fakultete – informatikos, ekosistemos analizės bei kitos specialybės.
Reikėtų pasakyti, gerbiamieji deputatai, kad dėl Klaipėdos universiteto steigimo galimybės buvo nudirbtas nemažas parengiamasis darbas, kuris suaktyvėjo prasidėjus mūsų tautos atgimimui. Prieš metus mūsų mieste vyko mokslinė konferencija tema – Klaipėdos universiteto idėjos, problemos, realijos. Šiai idėjai pritaria Sąjūdžio seimas, Lietuvos aukštųjų mokyklų Rektorių taryba, Mokslų akademija, Lietuvos mokslininkų sąjunga, Lietuvos kultūros kongresas, Mokslo ir studijų departamentas bei sudaryta ekspertų komisija. Už Klaipėdos universitetą pasisakė Aukščiausiosios Tarybos Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos posėdyje dalyvavę deputatai. Šiomis dienomis, matyt, šis klausimas buvo aptartas, kaip mes žinome, ir kitose mūsų Aukščiausiosios Tarybos nuolatinėse komisijose. Prieš kelias dienas tam pritarė ir Respublikos Vyriausybė. Mes suprantame, gerbiamieji deputatai, kad Klaipėdos universiteto įkūrimas – tai tik didelio, labai nelengvo darbo pradžia. Tokia aukštoji mokykla mūsų mieste būtų mokslo, dvasingumo ir lietuvybės šventovė su šiuolaikine materialine technine baze, aukščiausios kvalifikacijos darbuotojais. Labai tikime, kad, siekdami tikslo, turėsime daug pagalbininkų iš visos Lietuvos, taip pat iš pasaulio lietuvių išeivijos. Be jokios abejonės, patį didžiausią dėmesį savo miesto universitetui skirs visi Klaipėdos darbo kolektyvai, visuomenė, nes tai bendras mūsų reikalas ir bendras mūsų visų rūpestis. Prašau priimti Aukščiausiosios Tarybos nutarimą.“
Po tokios įtikinamos kalbos buvo tik keli neesminiai klausimai ir kai kurių deputatų pasisakymai, pritariantys svarstomo nutarimo projektui. Deputatas Aloyzas Sakalas, aptardamas universiteto politinį, kultūrinį, ekonominį aspektą, pažymėjo humanistinių tradicijų stiprinimą uostamiestyje įsteigus universitetą. Klaipėdietis deputatas Stasys Malkevičius atkreipė dėmesį, kad „šis universitetas turi turėti tokį profilį, kad jis būtų orientuotas į jūros pramonės specifiką ir į žemaičių krašto specifiką“. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas Bronius Kuzmickas pridėjo dar vieną argumentą: „Jeigu Lietuva orientuojasi į nedideles Vakarų Europos šalis (Skandinavijos, Beniliukso šalys), tai mes turėtume organizuoti ir panašią aukštojo mokslo sistemą. Tose šalyse šiek tiek mažiau nei vienam milijonui gyventojų yra vienas universitetas.“ Deputatas Lionginas Šepetys paminėjo, kad neseniai gavo didelio mecenato Mykolo Žilinsko laišką, kuriame šis rašė, kad svajoja apie tą laiką, kai Klaipėdoje bus įkurtas universitetas, kuriam jis net ir pavadinimą pasiūlė – Kristijono Donelaičio universitetas.
Po tokių pasisakymų Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Klaipėdos universiteto“ buvo priimtas plojimais: 87 deputatai balsavo „už“, niekas nebalsavo prieš, susilaikiusių taip pat nebuvo. Žodis buvo suteiktas Klaipėdos miesto tarybos pirmininkui Vytautui Čepui:
„Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji deputatai, nuo Kovo 11 akto jūs ir mes kartu žengėme ne vieną žingsnį Europos link. Tačiau šiandien, matyt, jūs žengėte patį didžiausią žingsnį. Už tai jums visų Klaipėdos miesto gyventojų vardu ir, matyt, visos Lietuvos gyventojų vardu tariu nuoširdžiai ačiū. (Plojimai) Klaipėdos tautodailininkai yra išaudę juostą, kurioje užrašyta „Klaipėdos universitetas“. Leiskite šią juostą įteikti gerbiamajam Pirmininkui Vytautui Landsbergiui. (Plojimai)“
Vytauto Landsbergio atsakymas taip pat turi išliekamąją vertę ir prisideda prie bendros plenariniame posėdyje buvusio nuotaikos perteikimo: „Gerbiamieji kolegos, šiandien džiugi diena ne tik Klaipėdai, bet ir Lietuvai. Mes įsteigėme ne tik dar vieną aukštąją mokyklą, dar vieną universitetą, mes įsteigėme ypač svarbų universitetą ypatingos svarbos vietoje, kurioje Lietuvos Respublika tęsia nepriklausomos Lietuvos Respublikos, 1923 m. atgavusios Klaipėdą amžinam suverenumui, darbą. Turime tęsti to krašto vystymą, integraciją, vienybę su visa Lietuva. Jau senesniais laikais, prieš keliolika metų buvo pastangų humanitarizuoti Klaipėdą, pernelyg industrinį, pernelyg technišką miestą. Daug kas prisidėjo prie to, kad Klaipėdoje atsirastų įvairių aukštųjų mokyklų arba jų filialų. Vienoje iš jų ir man teko dirbti keletą metų. Džiaugiuosi dėl to, ką mes šiandien vieningai nutarėme. Sveikinu Klaipėdos miestą, sveikinu Lietuvos jaunimą, kuris, manau, ne vien iš Klaipėdos krašto ir Žemaitijos trauks į šį naują šviesos ir mokslo židinį. O dabar noriu pasirašyti tą aktą ir simboliškai įteikti jį Klaipėdos miesto vadovams. (Plojimai)“
Priimto nutarimo tekstas buvo toks:
„Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
1. Įsteigti nuo 1991 m. sausio 1 d. Klaipėdos universitetą Klaipėdoje esančių aukštųjų mokyklų ir mokslo įstaigų padalinių pagrindu.
2. Įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę iki 1991 m. sausio 1 d. išspręsti Klaipėdos universiteto steigimo organizacinius klausimus.
3. Pavesti Švietimo, mokslo ir kultūros komisijai bei Mokslo ir studijų departamentui prie Respublikos Vyriausybės iki 1990 m. gruodžio 1 d. pateikti tvirtinti Klaipėdos universiteto laikinąjį statutą Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai.“
Mokslo ir studijų įstatymas tuo metu dar nebuvo priimtas, todėl kitu Aukščiausiosios Tarybos nutarimu laikinąjį Klaipėdos universiteto statutą buvo pavesta patvirtinti Vyriausybės nutarimu. Steigimosi pradžia nebuvo lengva, nes ne visi aukštųjų mokyklų ir mokslo įstaigų padaliniai sutiko jungtis į naująjį universitetą – teko pradėti dirbti tik su Šiaulių pedagoginio instituto Klaipėdos ikimokyklinio auklėjimo fakultetu ir Kauno politechnikos instituto Klaipėdos fakultetu, iš kurių buvo suformuoti 3 fakultetai. Lietuvos Respublikos Seimas tik 1995 metais priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos muzikos akademijos ir Klaipėdos universiteto reorganizavimo“, kuriuo prie Klaipėdos universiteto prijungė Lietuvos muzikos akademijos Klaipėdos muzikos ir teatro pedagogikos institutą. Tais pačiais metais Seimas patvirtino jau ne laikinąjį Klaipėdos universiteto statutą.
Po 25-erių metų
Nemaža dalis Klaipėdos universiteto steigimosi metu išsakytų linkėjimų ir vizijų tapo tikrove. Tai vienintelis klasikinis universitetas Vakarų Lietuvoje. Jis turi 6 fakultetus, mokslinį Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutą, aktyviai kuria Jūrinių tyrimų atviros prieigos centrą. Universitetas gyvuoja, plečiasi, yra žinomas toli už Lietuvos ribų. J misija iš esmės išliko tokia, kokia buvo numatyta steigimo metu: vykdyti jūrinės problematikos mokslinius tyrimus ir studijas, skatinti Vakarų Lietuvos regiono plėtrą, stiprinti Lietuvos dalyvavimą formuojant Baltijos jūros regioną.
Klaipėdos universiteto simboliu tapo universiteto burlaivis – gafelinė rėjinė škuna „Brabander“, pastatyta Nyderlanduose 1977 m., renovuota 1995 m., įsigyta 2006 m. Tai didžiausias Lietuvoje 36 m ilgio, 6 m pločio po viso pasaulio vandenis galintis plaukioti burlaivis. „Brabanderyje“ studentai atlieka jūrinę praktiką, mokslininkai jį naudoja hidrologijos ir povandeninės archeologijos ekspedicijoms.
Be Vilniaus ir Klaipėdos universitetų, joks kitas Lietuvos universitetas negali pasididžiuoti pastatais – senais architektūros paminklais. Klaipėdos universitetas turi 6 grakščius per 200 metų išlikusius neogotikinio stiliaus vokiečių kareivinėms 1904–1907 m. statytus pastatus. Vėliau juose buvo įsikūrusios prancūzų, lietuvių, rusų kariuomenės. Be to, universitetui priklauso dar vienas Lietuvos architektūrinis kultūrinis objektas – Pedagogikos fakulteto pastatas, kuriame nuo pat pastatymo 1908 m. visą laiką veikė pedagogus rengiančios institucijos. Kareivinių virsmas universitetu prasidėjo nuo 1993 m., kai iš Lietuvos išsikraustė sovietų kariuomenė. Dabar buvusioje militarizuotoje zonoje puikuojasi auditorinis korpusas „Studlendas“, modernus Klaipėdos mokslo ir technologijų parko pastatas, 2014 m. pabaigoje studentų miestelyje buvo pradėta 170 vietų A energetinės klasės studentų bendrabučio I korpuso statyba. Šioje teritorijoje numatyta pastatyti ne tik kelis studentų bendrabučius, bet ir auditorinius, laboratorinius korpusus, naują biblioteką.
2008 m. viduryje Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino „Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai programą“. Šios programos paskirtis: sukurti jūrinių žinių ekonomikos branduolį – sudaryti glaudesnės jūrinio mokslo, studijų ir verslo sąveikos sąlygas. Klaipėdos universitetas yra pagrindinis to „Jūrinio slėnio“ programos vykdytojas. Vienas iš brangiausių (beveik 10 mln. eurų vertės) „Jūrinio slėnio“ programos objektų buvo Klaipėdos universiteto mokslinių tyrimų laivas, kuris buvo pastatytas „Vakarų Baltijos laivų statykloje“ ir 2014 m. lapkričio 25 d. pakrikštytas vardu „Mintis“. Laivas yra katamarano tipo, jo ilgis – 39 m, plotis – 12 m. Jis skirtas plaukioti 200 mylių nuo kranto atstumu, esant vėjo greičiui iki 20 m, o bangų aukščiui − 3,5 m. Įgulą sudaro 6 žmonės, laive vienu metu gali dirbti iki 12 mokslininkų. „Mintis“ yra sudėtinė Jūrinio slėnio branduolio kūrimo dalis. L
aivas bus naudojamas tiek moksliniams tikslams, tiek kitų jūrinio sektoriaus veiklų poreikiams tenkinti: jūriniam monitoringui, žuvų išteklių tyrimams, reagavimui į taršos incidentus ir kt., prisidės prie jūrų ūkyje planuojamų stambių infrastruktūros projektų, taip pat padės įgyvendinti ES jūrų politikos siekius valstybės mastu. Šiuo metu Jūrinio slėnio infrastruktūra vis dar aktyviai kuriama. Prie Klaipėdos universiteto aktyviai prisideda ne tik pajūryje veikiantis Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, bet jaučiama ir vietinės bendruomenės, taip pat verslo parama čia dirbantiems mokslininkams. Svarbų vaidmenį atlieka ir Ūkio ministerija, pagal kurios administruojamą ES struktūrinės paramos priemonę „Inogeb LT-2“ šiemet skirta 4,9 mln. eurų. Jūriniame slėnyje įsteigtas Jūrinių tyrimų atviros prieigos centras vienija penkias modernias laboratorijas – Jūros chemijos, Jūros ekosistemų, Jūrinių konstrukcijų patikimumo, Vandens transporto technologijų, Laivyno ir ekspedicinių tyrimų. Jose sutelkta moderni tyrimų įranga, dirba kvalifikuoti specialistai, kiekviena laboratorija gali pasiūlyti atitinkamą paslaugų spektrą. Kai kurios šio Centro paslaugos jau išvystytos iki tokio lygio, kad gali būti siūlomos verslui, kitos – aktyviai bandomos, testuojama įranga, mokomas personalas. Jau yra efektyvaus verslo ir mokslo bendradarbiavimo pavyzdžių. Bendradarbiaujant su bendrove „Geobaltic“ ir padedant Klaipėdos universiteto mokslininkams, įgyvendintas projektas „Naujos kartos trimačių seisminių geofizinių tyrimų MTTP infrastruktūros sukūrimas“. Tad ir lietuviai jau turi galimybę, taikydami 3D seisminius tyrimus, ieškoti žemės gelmėse glūdinčios naftos, skalūninių dujų, fiksuoti tektoninius lūžius ar ieškoti tinkamiausių vietų dujų saugykloms.
Iš humanitarinių mokslų sričių aktyviausiai Klaipėdos universitetui atstovauja Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, kurio mokslininkai yra tapę įvairių premijų (tarp jų ir Valstybinės mokslo premijos 2009 m.) laureatais. Stipri bendra su Lietuvos istorijos institutu doktorantūra ir bendradarbiavimas su Baltijos jūros regiono mokslinių tyrimų institucijomis sudarė palankias sąlygas archeologinių tyrimų plėtotei Klaipėdos universitete. Institutas yra vienas stipriausių archeologijos tyrimų centrų Lietuvoje ir rytinėje Baltijos jūros pakrantėje.
Meno studijos Klaipėdos universitete organizuojamos Menų fakultete, kuris nuo šių mokslo metų pradžios pervadintas į Menų akademiją. Šiuo metu akademijoje studijuojama pagal atlikimo meno (specializacijos: chorvedybos ir vargonininkavimo, dainavimo, fortepijono, pučiamųjų ir styginių muzikos, liaudies muzikos, džiazo ir populiariosios muzikos), muzikos pedagogikos, choreografijos, sportinių šokių, režisūros, vaidybos, vizualiųjų menų, kraštovaizdžio architektūros, kraštovaizdžio planavimo ir aplinkos dizaino, parodų ir renginių dizaino, statinių ir parkų restauravimo pagrindinių bakalauro studijų programas. Veikia devynios magistrantūros studijų programos: choro dirigavimo, dainavimo, pučiamųjų ir styginių muzikos, liaudies muzikos, muzikos pedagogikos, fortepijono pedagogikos, dramos režisūros, choreografijos, kraštovaizdžio architektūros.
Jau keturis dešimtmečius Menų akademija aktyviai dalyvauja Klaipėdos kultūriniame gyvenime. Nedaug mieste meno kolektyvų, su kurių veikla nebūtų susiję Menų akademijos dėstytojai, absolventai. Vienus kolektyvus akademijos menininkai subūrė, jiems vadovauja, kituose reiškiasi kaip atlikėjai. Didelis būrys akademijos menininkų sėkmingai atstovauja Lietuvai užsienio konkursuose, koncertuose, festivaliuose.
Minėjimai, skirti Klaipėdos universiteto 25-mečiui, jau prasidėjo. Rugsėjo 23 d. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijoje (Gedimino pr. 3) įvyks Klaipėdos universiteto jubiliejui skirtas renginys. Rektorius prof. Eimutis Juzeliūnas apžvelgs universiteto pasiekimus ir perspektyvas. Pranešimą „Šiuolaikiniai jūros tyrimai: nuo bioįvairovės iki mėlynųjų technologijų“ parengė KU doc. dr. Zita Rasuolė Gasiūnaitė. LMA prezidiumo nario prof. Vlado Algirdo Bumelio pranešimo tema – „Lietuva bioekonomikos šalis. Ar tai realu XXI amžiuje?“. „Universitetas mieste: nuo metafiinio principo prie administracinės melancholijos“ – tokia KU doc. dr. Liutauro Kraniausko pranešimo tema. LMA narys, buvęs KU rektorius prof. Vladas Žulkus parengė pranešimą „Povandeninė archeologija šiuolaikinių mokslų kontekste“.
Klaipėdos universiteto mokslo ir meno parodą LMA Vrublevskių bibliotekoje atidarys mokslo ir meno prorektorė doc. dr. Rita Vaičekauskaitė. Parodoje eksponuojami daugiau nei 100 mokslo leidinių, kurie atskleidžia universitete plėtojamų mokslinių tyrimų, aktualių ne tik Vakarų Lietuvos regiono, bet ir šių dienų pasaulio kontekste, įvairovę. Parodos meno skyriuje eksponuojamos Menų akademijos atlikėjų sukauptos koncertų-pasirodymų afišos, architektūros, dailės ir dizaino katedros dėstytojų ir studentų akademiniai darbai.
Per dvidešimt penkerius metus mokslas ir menas universitete buvo plėtotas nuosekliai ir sparčiai. Dalydamiesi sukaupta patirtimi, universiteto atstovai džiaugiasi, galėdami parodoje pristatyti ne tik mokslinių leidinių archyvą, bet ir Klaipėdos krašto kultūrą.Spalio 5 d. Lietuvos Respublikos Seime vyks iškilmingas posėdis, skirtas Klaipėdos universiteto įsteigimo datai paminėti. Seimo I rūmų Vitražo salėje bus atidaryta Klaipėdos universiteto 25-mečio pasiekimų paroda.
Klaipėdos universitetas minės ir spalio 5-ąją, kai buvo priimtas nutarimas įsteigti universitetą, ir sausio 1-ąją – universiteto gyvavimo pradžią, ir kitų metų rugsėjo 1-ąją, kai universitetas pasitiko pirmuosius, jau Klaipėdos universiteto, pirmakursius.
„Mokslo Lietuvos“ redkolegija sveikina Klaipėdos universitetą, linki išlaikyti „laisvą mintį ir jūros dvasią“, būti mokslo forpostu Lietuvai – jūrų valstybei!