VU mokslininkai aiškinasi Švč. Trejybės bažnyčioje aptiktų palaikų paslaptis

Rugsėjo 14 d. buvo pristatyti Vilniaus universiteto mokslininkų komandos Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčioje jau savaitę vykdomi greta pagrindinio altoriaus esančioje kriptoje rastų palaikų tyrimai. Manoma, kad šioje vietoje palaidoti XVII–XVIII a. vienuolių, žymių parapijiečių ir bažnyčios geradarių palaikai. Istorijos fakulteto Archeologijos katedros vedėjas prof. Albinas Kuncevičius teigė, kad jau iškelta ir nufotografuota 12 karstų, o darbai vyksta toliau. Nutarus sutvarkyti pastatą, Kultūros paveldo departamento ir Švč. Trejybės bažnyčios atstovai kreipėsi į VU specialistus, vildamiesi, kad jie identifikuos palaidotus asmenis. Vėliau tikimasi žmones perlaidoti. „Paaiškėjo, kad būta vandalizmo atvejų. Palaikų perlaidojimas padės juos iki galo apsaugoti ir mes iš tikrųjų galėsime pasakyti „Ilsėkitės ramybėje“, – kalbėjo VU mokslo prorektorius prof. Rimantas Jankauskas.

 

Istorijos fakulteto doktorantas Martynas Jakulis, ištyręs apie 630 XVII–XVIII a. vilniečių testamentų, aiškinosi, kas galėjo būti palaidoti kriptoje. „Pavyko nustatyti keletą žmonių, kurie savo paskutinės valios vykdytojus įpareigojo juos palaidoti Švč. Trejybės bažnyčioje. Iš šaltinių taip pat matyti, kad tų kriptų galėjo būti ne viena“, – sakė jis. Tikėtina, kad atrasti palaikai priklauso turtingiesiems unitų konfesinės bendruomenės nariams – valdančiajam miesto elitui, pirkliams, bazilijonų ordino nariams. Iš testamentų ir kitų šaltinių paaiškėjo, kad bažnyčia buvo svarbi ne tik unitams, bet ir katalikams bei stačiatikiams, kurie remdavo vienuolius ir jų globojamus varguolius.

 

Švč. Trejybės bažnyčia – unikalus sakralinis, istorinis ir architektūros paminklas. Šios vietos istorija susipynusi su Trijų Vilniaus kankinių (šv. Antano, Jono ir Eustachijaus), šventojo kankinio Makarijaus, šv. Juozapato gyvenimais ir atminimu. Tai, ko gero, daugiausia šventųjų menanti vieta Lietuvoje. Dabartinė mūrinė bažnyčia funduota 1514 m. kaip padėka už pergalę prieš Maskvą Oršos mūšyje (2014 m. minėtas bažnyčios 500 metų jubiliejus). XVII a. greta bažnyčios besikūręs bazilijonų vienuolynas tapo įtakingu katalikų ir stačiatikių unijos idėjos sklaidos centru.

 

Parengta remiantis „VU naujienų“ pranešimais

Palikti atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.