Rokas Abraitis
Minėdamas 40 metų sukaktį, spalio 15 d. Vilniaus universiteto Biotechnologijos institutas surengė konferenciją „Biotechnologija Lietuvoje: 40 metų mokslo ir verslo partnerystei“, kurioje mokslininkai dalijosi sėkmės istorijomis, apžvelgė ateities iššūkius ir perspektyvas.
Per savo gyvavimo laikotarpį šis institutas tapo gyvybės mokslų lyderiu ne tik Lietuvoje, bet ir sulaukė tarptautinio pripažinimo molekulinėje biotechnologijoje, apimančioje baltymų ir nukleorūgščių technologijas, bioinformatiką, imunodiagnostiką, epigenomiką, vaistų kūrimą, mikroskysčių bei genomo redagavimo technologijas.
Instituto mokslininkai sėkmingai dalyvauja tarptautinių programų konkursuose, rezultatus skelbia prestižinėje mokslinėje spaudoje ir aktyviai dalyvauja pedagoginėje veikloje. Biotechnologijos instituto direktorius prof. Kęstutis Sasnauskas pabrėžia, kad vienas didžiausių instituto laimėjimų – biotechnologijos pramonės Lietuvoje sukūrimas. Instituto darbuotojai įkūrė dabar gerai žinomas uždarąsias akcines bendroves, tai: „Fermentas“ (dabar – „Thermo Fisher Scientific Baltics“), „Sicor-Biotech“ (dabar – „Teva“), „Biok“, „Biocentras“. Neseniai įsteigtos įmonės „Profarma“, „Nomads“, „Baltymas“, „IMD Technologies“, „Diagnolita“, „Thermo Pharma Baltic“.
„Institute puikiai dera fundamentiniai ir taikomieji tyrimai. „Pastarųjų metų reikšmingiausi instituto mokslininkų laimėjimai siejami su genomų inžinerijai ir epigenetiniams tyrimams skirtų molekulinių įrankių kūrimu. Šiose kryptyse dirbantys mūsų mokslininkai pateikė daugiausia tarptautinių patentinių paraiškų ir sėkmingai licencijavo sukurtą mokslinę produkciją“, – sako prof. K. Sasnauskas. Sąjunginis taikomosios enzimologijos mokslinių tyrimų institutas buvo įkurtas 1975 m. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, institutas reorganizuotas. Dalis jo buvo privatizuota, įkuriant pirmąsias Lietuvoje moderniosios biotechnologijos įmones, o iš likusio mokslinio potencialo suformuotas Biotechnologijos instituta