Jurga Jankauskienė, Sigita Jurkonienė
Nuo 1995 metų iki dabar, t. y. jau dešimt metų, Lenkijos mokslų akademijos Augalų fiziologijos institutas organizuoja tarptautines mokslines konferencijas. Šių metų konferencija „Augalų funkcionavimas aplinkos stresų poveikyje” vyko rugsėjo 16–19 d. didingoje Krokuvoje, kuri artima ir daugeliui lietuvių. Tarp gausybės mokslininkų iš Lenkijos, Irano, Prancūzijos, Serbijos, Ukrainos, Slovakijos, Turkijos, Rusijos, Vengrijos, Kinijos, Vokietijos, Kanados ir JAV, šioje konferencijoje dalyvavo ir Lietuvos atstovės – Gamtos tyrimų centro (GTC) mokslo darbuotojos dr. S. Jurkonienė, dr. J. Jankauskienė ir N. Bareikienė.
Ši – jubiliejinė – konferencija buvo skirta profesorės Alinos Kacperskos 80-osioms gimimo metinėms. Konferencijos organizatoriai skyrė šiai nusipelniusiai augalų fiziologei ypatingą dėmesį. Prisimintas jos neįkainojamas indėlis į augalų fiziologijos mokslą, profesorės aktyvumas, kilniaširdiškumas ir dėmesys ją supančiai aplinkai. Lenkijos mokslininkai prisiminė jos svarbius darbus ir nueitą kelią mokslo viršūnės link.
Kviestinių lektorių pranešimuose atsispindėjo šių dienų augalų fiziologijos mokslo realijos, susijusios su aplinkos klimato kaita, ir šios kaitos poveikis augalų produktyvumui, augimui ir vystymuisi. Mokslininkai vienareikšmiškai sutaria, kad kompleksinis aplinkos stresų poveikis sinergiškai veikia augalo fiziologinius parametrus. Daugialypė stresų įtaka neabejotinai daro didesnę žalą augalo funkcionalumui nei vienas stresas atskirai. Pripažįstama, kad nepakanka žinių apie augalų adaptyvumo mechanizmą, atsakant į įvairius aplinkos stresus. Todėl būtini kompleksiniai signalų priėmimo ir perdavimo fiziologiniai, biocheminiai ir molekuliniai tyrimai. Tai vis dar yra didžiulis iššūkis augalų fiziologams, selekcininkams, agrotechnologams ir genetikams.
Gamtos tyrimų centro Augalų fiziologijos laboratorijos vadovė dr. S. Jurkonienė pristatė stendinį pranešimą „nCuO indukuojami pokyčiai ATP-azės funkciniam aktyvumui Nitellopsis obtusa, Lupinus luteus ir Lupinus polyphyllus augaluose” (autoriai: S. Jurkonienė, J. Darginavičienė, B. Gylytė, R. Karitonas, K. Sadauskas, R. Vitkus, L. Manusdžianas), o dr. J. Jankauskienė – „Auksino fiziologinių analogų poveikis IAR metabolizmui grūdinimosi periodo metu” (autoriai: J. Jankauskienė ir N. Anisimovienė). V. Gavelienės, L. Pakalniškytės ir L. Novickienės pranešimo tema – „Augimo reguliatorių su amino rūgštimis poveikis žiemkenčių atsparumui šalčiui”. Šioje konferencijoje taip pat buvo pristatytas GTC Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorijos darbuotojų dr. D. Švegždienės ir R. Stanevičienės stendinis pranešimas „Aukštesnės temperatūros poveikis invazinio lubino daigų šaknų gravitropizmui ir augimui”.
Ypatingas organizatorių dėmesys kiekvienam dalyviui paliko neišdildomų įspūdžių apie visas konferencijos dienas. Po kiekvieno pranešimo vyko diskusijos, kurios tęsėsi ir pertraukų metu. Tai suteikė naujų žinių ir papildė jau turimas apie augalų fiziologijos mokslą.
Svarbus vaidmuo teko stendinių pranešimų pristatymui. Ypatingo dėmesio sulaukė jaunieji mokslininkai, kuriems buvo organizuotas jaunojo mokslininko geriausio pranešimo konkursas. Tarp gausybės prizų ypač išsiskyrė vienas – pirmosios vietos laimėtojui suteikta teisė dalyvauti be dalyvio mokesčio būsimoje tokio pobūdžio konferencijoje. Šis organizatorių gestas paliudijo apie didelį lojalumą jaunajai mokslininkų kartai.
Greta galimybės dalyvauti aukšto lygio tarptautinėje konferencijoje kiekvienam mokslininkui ypač svarbus yra mokslinio straipsnio atspausdinimas recenzuojamame žurnale, turinčiame citavimo indeksą. Gamtos tyrimų centro mokslininkų straipsnių tezės bus atspausdintos reitinguojamame žurnale „Acta Physiologia Plantarum“.
Prie šios konferencijos sėkmės prisidėjo didelis būrys rėmėjų, pristačiusių laboratorinę įrangą ir priemones, reikalingas diegiant inovatyvius metodus modernioje augalų fiziologijos laboratorijoje.
Didžiulį įspūdį paliko ir Krokuvos miesto grožis. Konferencijos organizatoriai jos dalyvius supažindino su šio miesto istorija ir pasaulio stebuklams prilygstančiomis bažnyčiomis, katedromis, bazilikomis bei pilimis. Lietuvos atstovėms buvo smagu girdėti Lietuvos vardą, tariamą supažindinant su Krokuvos istorija – Lenkijos karalių, karvedžių ir poetų likimai glaudžiai susipynę su Lietuva.
Nekelia abejonių, kad ši konferencija suteikė daug naujų žinių apie augalų funkcionavimą veikiant aplinkos stresams. Nauji šio mokslo atradimai įrodo, kad, siekiant išsaugoti augalų rūšis, ypač rūšis „maitintojas“, yra reikalingos žinios. Atnaujintos senos ir užmegztos naujos pažintys plečia mokslininko akiratį. Tai leidžia tobulėti ir siekti naujų mokslo viršūnių, kurių taip reikia Lietuvos mokslui.
Autorės yra Gamtos tyrimų centro mokslo darbuotojos