Asta Urbanavičiūtė
Rugsėjo 24–25 d. Lietuvos mokslų akademijoje vyko 25-oji tarptautinė mokslinė knygotyros konferencija „Mažumų knyga: istorinės patirtys ir šiandienos raiškos globaliame pasaulyje“. Konferencijos organizatoriai mažumų sąvoką siejo su kultūrinėmis, socialinėmis, kalbinėmis, konfesinėmis mažumomis, o jų knygos kultūrą ir leidybą aiškino kaip įvairiais istoriniais periodais gyvavusį reiškinį, įgyjantį vis daugiau svarbos šiandieniame pasaulyje. Pastaraisiais dešimtmečiais mažumų knygos problematika sulaukė ne itin gausaus mokslininkų dėmesio, todėl ši konferencija – pirmasis tokio masto renginys šiais klausimais.
Vito Jadzgevičiaus ir Andriaus Nenėno nuotraukos
Konferenciją organizavo: Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygotyros ir dokumentotyros institutas, Lietuvos mokslų akademijos Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius, pasaulinė mokslininkų organizacija „Autorystės, skaitymo ir leidybos istorijos draugija“ (angl. Society for the History of Authorship, Reading and Publishing, SHARP) ir tarptautinė regioninė organizacija „Šiaurės, Baltijos šalių ir Rusijos knygos, bibliotekų ir skaitymo istorijos tinklas“ (angl. Nordic-Baltic-Russian Network on the History of Books, Libraries and Reading, HIBOLIRE).
Konferencijos dalyvius ir svečius pasveikino Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygotyros ir dokumentotyros instituto direktorė prof. dr. Aušra Navickienė, sveikinimo žodį tarė SHARP prezidentas prof. dr. Jan Gadd, Vilniaus universiteto vicerektorius ir mokslo prorektorius prof. dr. Rimantas Jankauskas, Komunikacijos fakulteto prodekanė doc. dr. Renata Matkevičienė.
Dviejų dienų konferencijoje įvyko trys plenariniai posėdžiai, kuriuose pranešimus skaitė Lietuvos ir užsienio mokslininkai: prof. dr. Bertrand Legendre iš Paryžiaus 13-ojo universiteto, doc. dr. Kirsti Salmi-Niklander iš Helsinkio universiteto, Tarptautinio Oksfordo leidybos centro vadovas Angus Phillips ir doc. dr. Jurgita Verbickienė iš Vilniaus universiteto. Doc. dr. Kirsti Salmi-Niklander analizavo Šiaurės Amerikos suomių išeivių knygos kultūros aktualijas, prof. dr. Bertrand Legendre analizavo intelektinės nuosavybės sklaidos klausimus, Tarptautinio Oksfordo leidybos centro vadovas Angus Phillips nagrinėjo, kiek vertos knygos besikeičiančiame pasaulyje. J. Verbickienė aptarė daugiakultūriškumo problemas ir sociokultūriniu žvilgsniu pažvelgė į Lietuvos istoriją.
Konferencijos darbas vyko ir šešiose sekcijose: „Europos mažumų knygos pasauliai pirmaisiais spaudos amžiais“, „Negausių Europos tautų knyga XIX amžiaus visuomenėje“, „Išeivių bendruomenių leidyba tautinėmis ir kitomis kalbomis“, „Paraleidybos istorija ir šiandienos raiškos“, „Etnokonfesinių bendruomenių knygų leidyba ir kultūra Europoje“ ir „Mažumų leidyba globaliame šiandienos pasaulyje“. Jose perskaityti 32 pranešimai, kurių autoriai buvo Baltarusijos, Estijos, Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kroatijos, Latvijos, Lietuvos, Prancūzijos, Suomijos ir Švedijos atstovai. Tardama baigiamąjį žodį, prof. dr. Aušra Navickienė padėkojo už dvi puikias darbingas dienas ir palinkėjo visiems susitikti kitų metų mokslinėje konferencijoje.
Šiemet Lietuvoje minimos dvi labai svarbios mokslo istorijos datos: prof. Vlado Žuko 90-osios gimimo metinės ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygotyros ir dokumentotyros instituto įkūrimo 75-metis. Ta proga konferencijos dalyviai ir svečiai buvo pakviesti į Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje surengtą parodą, skirtą šio instituto garbingai sukakčiai paminėti.
Konferencijos pranešėjų parengtus mokslinius straipsnius numatyta publikuoti Vilniaus universiteto tęstiniame mokslo darbų leidinyje „Knygotyra“.