Atviros prieigos centrų galimybės
Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė įsitikinusi, kad atviros prieigos centrų galimybės ir potencialas – didžiuliai, tačiau milijonines investicijas gavusios mokslo ir studijų institucijos turi išnaudoti centrus ne tik kurdamos naujas žinias, technologijas, bet ir ieškodamos būdų, kaip pačios galėtų pasirūpinti infrastruktūros išlaikymu, o išskirtiniais atvejais – netgi atnaujinimu. Tai ministrė pažymėjo dalyvaudama Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros organizuojamame renginyje „Open R&D Lietuva: atvira prieiga pažangiam verslui“.
„Turime nepamiršti, kad struktūrinių fondų parama nėra amžina, o Lietuvos biudžeto galimybės ribotos. Todėl institucijos turi plėsti kuriamų rezultatų komercinimo ir bendradarbiavimo su verslu apimtis bei pačios generuoti išlikimui ir konkurencijai reikiamas pajamas. Žinoma, suprantame, kad iki svajonės išsipildymo dar toloka, todėl neketiname centrų palikti likimo valiai“, – kalbėjo švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė. Artimiausias tikslas, pasak ministrės, derinant įvairias priemones sukurti žinių ir technologijų sklaidos ir komercinimo ekosistemą, kuri užtikrintų visapusę paramą tyrėjams ir studentams. Kuriamų priemonių spektras apima paramą tyrėjų ir studentų grupėms išbandyti komercinį potencialą turinčias idėjas, darbą su žinioms imliomis įmonėmis, atviros prieigos centrų veiksmingos veiklos užtikrinimą. Iki šiol vien tik iš Švietimo ir mokslo ministerijos administruojamų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų centrų laboratorinei įrangai įsigyti buvo skirta 136 mln. eurų. Atviros prieigos centrai skirti vykdyti efektyvius mokslinius tyrimus, kurti ir diegti rinkoje tobulesnius technologinius sprendimus, pritraukti verslo dėmesį ir užsakymus, stiprinti mokslo ir verslo visuomenės bendradarbiavimą taip, kad būtų efektyviai prisidedama prie šalies ekonominio vystymosi.
Renginio metu buvo pristatytos atviros prieigos centrų galimybės ir potencialas. Mokslo ir studijų institucijos taip pat dalinosi savo patirtimi komercializuojant mokslo rezultatus ir bendradarbiaujant su verslu, o verslo atstovai pristatė savo sėkmės istorijas kuriant mokslu grįstą verslą.
Darbo grupei pristatyti studijų ir mokslo tyrimai bei universitetų konsorciumo iniciatyva
Į antrąjį posėdį susirinko švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės sudaryta darbo grupė, analizuojanti valstybinių universitetų studijų ir mokslinės veiklos stiprinimo klausimus. Posėdžio metu pristatytos lig šiol atliktos studijų ir mokslo analizės bei Vytauto Didžiojo universiteto inicijuojama konsorciumo iniciatyva. Posėdyje aptarti Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atlikti Lietuvos mokslo ir studijų būklės tyrimai. Kaip pabrėžė MOSTA direktorė Jurgita Petrauskienė, jie patvirtina sistemines Lietuvos mokslo problemas: tai neefektyviai veikiantis mokslo ir studijų institucijų tinklas, jų uždarumas, veiklos dubliavimas, nekonkurencingas finansavimas, nepakankama orientacija į tarptautiškumą, žema kokybės kartelė.
Darbo grupei pateikti Studijų kokybės vertinimo centro vykdomo aukštųjų mokyklų ir studijų programų vertinimo rezultatai. Vieną iš galimų Lietuvos studijų ir mokslo stiprinimo būdų pristatė Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Juozas Augutis. Tai universitetų konsorciumo idėja. Vytauto Didžiojo, Šiaulių, Klaipėdos ir Lietuvos edukologijos universitetai artimiausiu metu ketina pasirašyti memorandumą dėl klasterio kūrimo. Susijungusios į konsorciumą aukštosios mokyklos galėtų efektyviau naudoti išteklius siūlydamos kokybiškas bendras tos pačios krypties studijas.
Darbo grupė iki 2016 m. kovo 1 d. įvertins valstybinių universitetų studijų ir mokslinės veiklos specializacijos kryptis ir parengs rekomendacijas, kaip konsoliduoti aukštojo mokslo išteklius. Darbo grupę sudaro Švietimo ir mokslo ministerijos, rektorių, mokslininkų, studentų, darbdavių, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo atstovai ir socialiniai partneriai. Daugiau informacijos apie darbo grupės veiklą galima rasti http://www.smm.lt/web/lt/komisijos-ir-darbo-grupes.
Atnaujinta bendradarbiavimo programa
Lietuva ir Ukraina pasirašo bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje programą 2016–2020 metams. Bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje programą iš Lietuvos pusės pasirašė švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. Švietimo ir mokslo viceministrės Svetlanos Kauzonienės vadovaujamos delegacijos vizito rugsėjo 30 d.–spalio 1 d. Kijeve metu Lietuvos pusei buvo perduota Ukrainos švietimo ir mokslo ministro Sergejaus Kvito pasirašyta programa. Ankstesnė bendradarbiavimo programa galiojo 2011–2015 metais. Pagal bendradarbiavimo programą, Lietuva ir Ukraina finansuoja dvišalį mokslininkų mobilumą: apmoka tyrėjų vizitus, remia mokslo renginius ir bendrų mokslinių publikacijų rengimą.
Vizito Kijeve metu taip pat vyko Lietuvos ir Ukrainos dvišalio bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje komisijos posėdis, per kurį buvo atrinkti 2016–2017 metais finansuotini dvišaliai mokslinių tyrimų projektai. Konkursui šiemet pateikti 54 bendri Lietuvos ir Ukrainos mokslininkų projektai, iš kurių bus atrinkti nepriklausomų abiejų šalių ekspertų įvertinti geriausiai.
Bendradarbiavimas su Ukraina mokslo ir technologijų srityje vyksta nuo 2002 m. Iki šiol yra finansuotas 91 dvišalis mokslinių tyrimų projektas, tam tikslui iš Lietuvos pusės skirta apie 650 tūkst. eurų.
Naujoje laboratorijoje bus kuriami išskirtinės kokybės maisto produktai
Sodininkystės ir daržininkystės institute atidaryta mokslo ir verslo slėnio „Nemunas“ Vaisių ir daržovių perdirbimo technologijų modeliavimo laboratorija. Šioje unikalioje laboratorijoje bus kuriami inovatyvūs maisto produktai bei vaisių ir daržovių perdirbimo technologijos. Laboratorijoje mokslininkai tirs vaisių, uogų ir daržovių kokybę, ieškos būdų, kaip geriausiai juos laikyti ir perdirbti, kurs naujus biologiškai vertingus produktus. Atviros prieigos laboratorijos paslaugomis galės naudotis ne tik mokslininkai su studentais, bet ir verslininkai.
Mokslininkai, bendradarbiaudami su verslu, jau yra sukūrę nemažai produktų, kurių pagrindą sudaro liofilizuoti – šaldyti ir vakuume džiovinti – vaisiai, uogos ir daržovės. Pastaruoju metu ypač aktualus tampa natūralių aromatizatorių, antioksidantų, konservantų ir maisto dažų poreikis. Naujoje laboratorijoje mokslininkų galimybės kurti inovatyvias maisto gamybos technologijas dar prasiplės.
Paskirtos valstybinės Kazimiero Būgos stipendijos
Švietimo ir mokslo ministerija skiria Kazimiero Būgos stipendijas užsienyje veikiančių lituanistikos centrų studentams. 2015–2016 mokslo metais Lietuvos valstybines stipendijas gaus šeši studentai, studijuojantys lietuvių kalbą Čekijos, Lenkijos, Prancūzijos, Vengrijos ir Vokietijos universitetuose. „Džiaugiamės, kad pasaulio universitetai domisi lietuvių kalba, kaip seniausia indoeuropiečių kalba, ir sudaro savo studentams galimybes ją mokytis ir tyrinėti. Skirdami K. Būgos stipendijas, siekiame palaikyti jų pastangas ir paskatinti perspektyviausius studentus. Tikimės, kad iš šių jaunų žmonių išaugs tikri Lietuvos kultūros ambasadoriai – vertėjai, mokslininkai baltistai, bendrų kultūrinių iniciatyvų organizatoriai“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.
Šiemet laimėjusieji K. Būgos stipendijų konkursą studijuoja lietuvių kalbą Greifsvaldo, Marburgo Pilypo, Varšuvos, Masaryko, Budapešto Lorano Etvošo universitetuose veikiančiuose lituanistikos centruose ir Paryžiaus Aukštųjų praktinių studijų mokykloje.
Kazimiero Būgos stipendija skiriama siekiant paskatinti užsieniečius domėtis lietuvių kalba ir lituanistikos studijomis, prisidėti prie lituanistikos studijų užsienyje plėtros, skleisti lietuvių kultūros pažinimą ir žinias apie Lietuvą užsienyje. Stipendijos dydis – 304 eurai (8 bazinių socialinių išmokų dydžio) per mėnesį. Iškilaus kalbininko Kazimiero Būgos stipendiją Lietuvos Vyriausybė įsteigė 2007 m. Iki šiol stipendijas yra gavę 42 lituanistikos studijas 10 šalių – Čekijos, Italijos, Izraelio, JAV, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Suomijos, Vengrijos ir Vokietijos – universitetuose pasirinkę studentai. Savarankiškas lituanistikos ar baltistikos studijų programas šiuo metu vykdo apie 10 užsienyje veikiančių lituanistikos centrų. Pasaulyje, daugiausia Europoje, iš viso veikia apie 40 įvairaus dydžio lituanistikos centrų, kuriuose tiriama ar dėstoma lietuvių ar baltų kalbos ir kultūra.
J. Jasaičio nuotrauka