Doc. dr. Rasa Balvočiūtė
Jau ketvirtą kartą Šiaulių universiteto bibliotekoje surengta mokslinė praktinė konferencija „Ekonomika ir verslas: regiono problemos ir galimybės“. Šių metų renginys skirtas Šiaulių miesto 779-osioms įkūrimo metinėms paminėti. Sveikinimo žodžius tarė: konferencijos šeimininkė – Ekonomikos katedros vedėja profesorė dr. Zita Tamašauskienė, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vidmantas Japertas ir direktorius Alfredas Jonuška, Šiaulių universiteto mokslo ir meno prorektorė profesorė dr. Diana Šaparnienė, Šiaulių miesto meras Artūras Visockas ir Šiaulių regiono ekonomistų asociacijos prezidentė doc. dr. Dalia Rudytė. Konferencijos tikslas – suartinti mokslą ir verslą, pristatyti akademinei ir miesto bendruomenei kylančias ekonomines–socialines problemas, atskleisti nepakankamai išnaudojamas galimybes. Nors konferencija yra skirta Šiaulių miesto bendruomenei šviesti ir institucijų bendradarbiavimui skatinti bei verslo atstovų gerosios patirties sklaidai, tačiau pranešimų įvairove ir problemų aktualumu ji pritraukia nemažai svečių iš kitų regionų.
Viena aktualiausių šiandienos temų konferenciją pradėjo Vytauto Didžiojo universiteto profesorė dr. Violeta Pukelienė pranešimu apie migracijos kiekybinius ir kokybinius pokyčius. Pranešėja akcentavo globalios migracijos pastovumą – per 50 metų migrantų dalis beveik nepakito: pasaulyje migruoja apie 3 proc. gyventojų. Tačiau pastarojo dešimtmečio tendencijos rodo jos kompleksinį pobūdį ir įvairovę, kurią lėmė didėjanti darbo, kapitalo ir prekių judėjimo globalizacija, transporto ir komunikacijų revoliucija, klimato pokyčiai ir kt. Pastebėta, kad tarptautinė migracija yra globalių transformacinių procesų pagrindinė dimensija, kuriai būdinga nauja mobilumo sistema, apimanti skirtingas migracijos formas: vyresniojo amžiaus žmonių migracija, orientacija į kitokį gyvenimo stilių ir geresnę jo kokybę bei pasikartojanti (ciklinė) migracija. Žmonės „juda“ lengviau ne tik siekdami geresnių gyvenimo ir darbo sąlygų, bet ir dėl to, kad yra geresnės komunikavimo priemonės, dėl talentų konkurencijos, demografinių priežasčių, ieškodami partnerių ir kt. Sprendimų reikalauja ir vis didesni vidinės migracijos srautai, kurie gali nulemti vienų šalies regionų stagnaciją ar net degradaciją, kai juos palieka dauguma išsilavinusių gyventojų. Tuo tarpu kiti regionai gali nesuvaldyti labai sparčios plėtros.
Deividas Petrusevičius, Šiaulių universiteto prof. Daiva Beržinskienė, Vytauto Didžiojo universiteto
prof. Violeta Pukelienė, Šiaulių universiteto Ekonomikos katedros vedėja prof. Zita Tamašauskienė ir
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vidmantas Japertas.
Vienas svarbiausių iššūkių, kurį pažymėjo pranešėja, yra migracijos globalinė dinamika, kuri reikalauja naujo mąstymo, kaip šį procesą valdyti, ir vertinimo, iki kurios ribos valstybės politika turi būti „draugiška“ migracijai. Numatoma, kad ateityje tarptautinė migracija dėl spartaus gyventojų skaičiaus augimo, klimato kaitos, neapibrėžtumo ir nepakankamo socialinių reiškinių supratimo bus dar sudėtingesnė ir sunkiau prognozuojama. Jau šiandien būtina spręsti karo pabėgėlių ir vadinamųjų ekonominių migrantų atskyrimo ir būtinos pagalbos suteikimo problemas. Konferencijos dalyviai diskutavo ir apie šių dienų migracijos aktualijas, jos galimą poveikį Lietuvai ir galimus jos valdymo būdus.
Šiaulių universiteto profesorė dr. Daiva Beržinskienė pateikė darbo jėgos pasiūlos ir paklausos dinamikos Šiaulių mieste vertinimą. Tyrime nustatyti esminiai darbo rinkos pokyčiai: sparčiausiai tarp šalies miestų mažėjantis visų amžiaus grupių gyventojų skaičius. Per pastarąjį dešimtmetį – 2004–2014 metais – mieste gyventojų sumažėjo 17,4 proc., darbingo amžiaus – 19,1 proc. 2009–2013 metais bendras užimtųjų skaičius sumažėjo 6,2 proc., užimtųjų aukštos kvalifikacijos darbo vietose – 0,6 proc. Būta ir teigiamų pokyčių: bedarbių, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, skaičius sumažėjo 24,9 proc., 15,8 proc. išaugo bedarbių, pageidaujančių aukštos kvalifikacijos darbo, skaičius. Nustatyta, kad Šiauliuose tiriamuoju laikotarpiu registruotas nedarbas buvo vienas mažiausių šalyje ir 2014 metais sudarė 6,3 proc. Mažėjo jaunesniųjų specialistų ir technikų, tačiau augo vadovų, specialistų ir tarnautojų įdarbinimas aukštos kvalifikacijos darbo vietose. Beveik 3/4 laisvų darbo vietų mieste įregistruojama paslaugų sektoriuje, pusė jų – specialistams.
Kaip teigė pranešėja, laisvų darbo vietų skaičius aukštos kvalifikacijos darbo jėgai auga nedaug (2009–2013 metais augimas kiek viršijo 1 proc.), tačiau vadovų ir specialistų poreikis yra didesnis, nei šių darbuotojų pasiūla. 2013 metais Šiaulių miesto ir rajono darbo rinkoje labiausiai trūko bendrųjų statybos darbų, techninės priežiūros, specialiųjų statybos darbų vadovų, pardavimo vadovų ir vyr. buhalterių, specialistų – pardavimo vadybininkų, logistikos specialistų, buhalterių, produkto vadybininkų. Jaunesniųjų specialistų ir technikų bei tarnautojų pasiūla ir paklausa paskutiniais tiriamo laikotarpio metais buvo labiausiai subalansuota. Šio tyrimo rezultatai paskatino diskusijas apie glaudesnio bendradarbiavimo tarp verslo ir švietimo institucijų būtinybę, rengiant aukštos kvalifikacijos specialistus.
VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“ Komunikacijos skyriaus vyresniojo informavimo specialisto Deivido Petrusevičiaus pranešime aptarti Europos Sąjungos investicijų 2007–2013 m. Šiaulių regiono verslui rezultatai ir naujojo paramos laikotarpio galimybės. Praėjusiu finansavimo laikotarpiu Šiaulių apskrities įmonės ir organizacijos pateikė 260 projektų Europos Sąjungos paramai gauti, kurių bendra vertė – 162 mln. eurų, o gautas finansavimas sudarė 97,5 mln. eurų. Daugiausia projektų pateikė verslo įmonės (168), tačiau jų vertė ir gautas finansavimas buvo mažesni, nei energetikos plėtrai skirtų projektų. Mažiausiai paramos sulaukė MTTP projektai. Būtent į šią paramos sritį pranešėjas siūlė šiauliečiams atkreipti dėmesį 2014–2020 m. paramos laikotarpiu. Parengę projektus kartu su mokslo institucijomis, verslo subjektai turės galimybę gauti finansavimą naujiems produktams ir paslaugoms kurti, infrastruktūrai gerinti, investuoti į klasterius, užsienio investicijoms į sumanios specializacijos verslus, Laisvosios ekonominės zonos, pramonės parkų investicijoms ir paramą įvairiai verslo konsultacijų veiklai.
VšĮ Šiaulių verslo inkubatoriaus direktorius Alius Feliksas Valys didžiausią dėmesį skyrė viešojo ir privataus sektorių partnerystei, kuri yra ne tik papildoma galimybė viešiesiems projektams finansuoti, bet ir viešųjų paslaugų efektyvumo bei kokybės garantas. Pranešėjas pažymėjo, kad valstybė dažnai stato ir atlieka kitus darbus gana neefektyviai. Jos misija – rūpintis viešaisiais reikalais. Valstybėje atsakomybė yra kolektyvinė, o tai sunkina efektyvią kontrolę. Valstybinės institucijos yra per daug biurokratizuotos. Viską iki smulkmenų nustato įvairūs reglamentai ir šūsnys teisės aktų, todėl labai sunku tinkamai reaguoti į kintančias aplinkybes, o už netinkamą ir nesavalaikį reagavimą tenka brangiai mokėti.
Tačiau yra nemažai valstybių, kuriose valstybės valdomos įmonės niekuo nesiskiria nuo privačių. Tokiose įmonėse nesvarbu, kas yra savininkas, tačiau taikomi tokie pat reikalavimai, siekiama naudos ir efektyvaus projektų vykdymo, vadovai už gerus rezultatus gauna solidžius atlygius, o savininkas skaidriai gali kontroliuoti pinigų srautus. Tokių pavyzdžių galima rasti Skandinavijos valstybėse, JAV, Didžiojoje Britanijoje. Viešojo ir privataus sektorių partnerystė yra valstybei palyginti nebrangus ar net visai nemokamas būdas atsirasti viešiems objektams, kurie tiesioginio valstybės finansavimo keliu artimiausiu metu negalėtų būti pastatyti. Prelegentas nurodė, kokios yra galimos viešojo ir privataus sektorių partneryste grįstų projektų Lietuvoje sritys. Tai: ekonominė infrastruktūra – keliai, tiltai, tuneliai, geležinkeliai, oro uostai, elektrinės, dujų terminalai, vandens valymo įrenginiai, atliekų tvarkymas, vandens tiekimas, uostai; socialinė infrastruktūra – mokyklos, ligoninės, bibliotekos, socialinis būstas, vaikų globos ir rūpybos centrai, kalėjimai, poilsio centrai, sveikatos apsaugos sistemos, turizmo objektų, įrenginių ir kitos infrastruktūros.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Martynas Šiurkus pranešime „Efektyvus viešasis sektorius: misija (ne)įmanoma“ nubrėžė kryptis, kuriomis turėtų būti plėtojamas viešasis sektorius. Tai skaidrumas, lyderystė, racionalumas ir rezultatyvumas. Šie tikslai ypač aktualūs, šiais metais mūsų valstybei gavus kvietimą derėtis dėl narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO). Tikimasi, kad Lietuva taps šios organizacijos nare dar 2017 metais. Tai labai svarbus žingsnis, leidžiantis diegti inovacijas ir pritaikyti gerąją kitų EBPO narių praktiką. Tačiau iki to laiko turi būti nuveikta daug darbų. Pirmiausia turi būti sumažintas šešėlinės ekonomikos mastas ir biurokratizmas viešajame sektoriuje. Pavyzdžiui, Estija dar 2010 metais buvo pakviesta tapti šios organizacijos nare, kai šešėlinės ekonomikos mastas šioje valstybėje buvo tris kartus mažesnis nei Lietuvoje.
Kaip teigė pranešėjas, viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas yra viena iš neišnaudotų galimybių siekiant pažangaus ir spartesnio šalies vystymosi. Turi būti įgyvendinti sprendimai, galintys paskatinti inovacijas ir viešojo sektoriaus efektyvumą: viešojo sektoriaus darbo „skaidrinimas“ ir visuomenės įtraukimas į sprendimų priėmimą, duomenų atvirumo užtikrinimas, rezultatų įrodymas, kokybės matavimas ir motyvavimas prisiimti atsakomybę, lyderių ir specialistų ugdymas, modernių vadybos sistemų (LEAN, TOC) diegimas ir racionalus viešųjų lėšų panaudojimas.
Viešojo ir privataus sektorių partnerytės socialinės–ekonominės naudos Šiaulių miestui vertinimą, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų užsakymu, atliko Šiaulių universiteto Ekonomikos katedros mokslininkų grupė: prof. dr. Diana Cibulskienė, dr. Kristina Matuzevičiūtė ir dr. Mindaugas Butkus. Buvo įvertinti VšĮ „Pramogų sala“, pagal koncesijos sutartį valdančios Šiaulių areną, veiklos rodikliai. Palyginimui pateikiama ir dviejų biudžetinių, savivaldybės valdomų įstaigų – Šiaulių miesto koncertinės įstaigos „Saulė“ ir Šiaulių kultūros centro – veiklos rodiklių analizė. Apibendrindama tyrimo rezultatus, prof. D. Cibulskienė pažymėjo, kad tradiciškai valdžios sektorius pats plėtoja infrastruktūrą ir teikia viešąsias paslaugas, tačiau kartais teisę vykdyti šias funkcijas perduoda ir privačiam sektoriui. Tokie projektai sudaro galimybes viešajam sektoriui nenaudoti savo lėšų investicijoms, taip pat pritraukti privataus sektoriaus žinias ir gebėjimus. Pritraukiamos privataus sektoriaus žinios ir gebėjimai sukuria prielaidas viešąją infrastruktūrą įrengti, naudoti ir valdyti efektyviau, sumažinti teikiamų viešųjų paslaugų išlaidas ir pagerinti teikiamų paslaugų kokybę.
Finansavimo struktūros analizė parodė, kad dėl viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės generuojamos papildomos pajamos, todėl nebereikia papildomo finansavimo iš Šiaulių miesto savivaldybės biudžeto. Plėtojant viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą, Šiaulių miesto savivaldybės finansavimas garantuoja tik turto vertės išlaikymą, o privatus sektorius (t. y. koncesininkas) teikia paslaugas.
Siekiant įvertinti socialinę viešojo ir privataus sektorių partnerystės naudą, buvo analizuotos valstybės ir savivaldybės biudžeto išlaidos bei valstybės, savivaldybių ir Socialinio draudimo fondo biudžeto pajamos, kurios gaunamos iš vykdomos veiklos. Nustatyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės ir valstybės skiriamų lėšų didžioji dalis tik viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo atveju įvairių sumokamų mokesčių pavidalu sugrįžta į valstybės ar savivaldybės biudžetą. Viešojo ir privataus sektorių partnerystės pagrindu perdavus valdyti Šiaulių miesto savivaldybės turtą, jį valdanti įstaiga yra labiau suinteresuota savarankiškai generuoti papildomas pajamas. Tai leidžia efektyviau valdyti savivaldybei priklausantį turtą ir žmones, sukurti didesnę socialinę naudą visuomenei dėl didesnės sumokamų mokesčių į valstybės ir savivaldybės biudžetus dalies, palyginti su skirta finansavimo suma.
Didžiulio dėmesio konferencijoje visada sulaukia verslo atstovų pranešimai, kuriuose ne tik aptariamos įmonių aktualijos, bet ir pristatomi plėtros planai. Šioje konferencijoje įmonės veiklą pristatė prieš 18 metų įkurto ekologiškų vaistinių žolelių ūkio savininkė, aukščiausios kategorijos provizorė farmakognostė Jadvyga Balvočiūtė. Jos daugelio metų domėjimasis Lietuvos vaistiniais augalais, botanikos ir medicinos žinios buvo svarbiausi veiksniai, sukuriant nedidelę verslo įmonę, kurioje nuolat dirba 25–30 darbuotojų. Kasmet ūkis paruošia apie 350 rūšių žaliavų arbatoms ir vonioms, gaminamų iš 300 skirtingų augalų rūšių: 130 rūšių, kultivuojamų ūkyje, ir per 170 rūšių, renkamų natūraliose augimvietėse. Ūkis, gamindamas produkciją, naudoja tik vietinę žaliavą. Kasmet užaugina 5–8 tonas žalios augalinės žaliavos, o nuo 8 iki 12 tonų surenka iš natūralių augimviečių.
Įmonė produkciją tiekia vaistinėms, sveiko maisto ir ekologinės produkcijos parduotuvėms, kurių geografija apima visą Lietuvą. Kasmet dalyvauja verslo renginiuose užsienyje: „Žaliojoje savaitėje“ Berlyne, tarptautinėse maisto, ekologiškų produktų, žemės ūkio ir sodininkystės parodose Lenkijoje, Suomijoje, Latvijoje, Airijoje, Didžiojoje Britanijoje. Šiemet ūkis dalyvavo ekologiškų produktų pasaulinėje parodoje EXPO-2015, kuri vyko Milane (Italijoje).
Ypatingą vietą ūkio ir pačios savininkės veikloje užima edukacinė–švietėjiška veikla. 2003 m. ūkis įkūrė vaistinių augalų kolekciją–ekspoziciją, kuri kasmet pritraukia 20–30 ekskursijų grupių iš Lietuvos ir užsienio šalių, tiek pat vyksta paskaitų ir seminarų. Kaip teigė pranešėja, jau vaikystėje turėtų būti supažindinama su mūsų šalies vertingiausia augmenija, jos saugojimu ir vartojimu sveikatos išsaugojimo tikslais, ekologiškos veiklos principais ir veiklos būdais. Anksti įgyti įgūdžiai, suformuotos nuostatos gamtinės aplinkos atžvilgiu sukuria prielaidas socialiai atsakingam ir darniam verslui. Šie veiklos principai negali būti „primetami“, juos būtina nuolat ugdyti.
Vienos sėkmingiausiai Šiaulių regione dirbančių įmonių UAB „Baltic Champs“ įkūrėjas ir AB „Agrowill Group“ valdybos pirmininkas Kęstutis Juščius savo pranešime akcentavo svarbiausias vertybes – harmoniją, ekologiją, tvarumą ir socialinę atsakomybę – formuojančias verslo filosofiją. Šiomis vertybėmis vadovaujamasi visuose įmonės veiklos procesuose, pradedant dirvožemį tausojančių technologijų diegimu ir baigiant įmonių vadyba. Pasitelkus įvairių sričių mokslinius tyrimus ir taikant šiuolaikines vadybos sistemas, siekiama sukurti iš principo naują gamybos sistemą, kuri užtikrintų planetos ir sveiko žmogaus išsaugojimą.
Pranešėjas akcentavo, kad reikiamos kvalifikacijos darbuotojų paieška yra bene svarbiausia problema, kurią turi spręsti įmonės vadovai. Dinamiškos, inovatyvios organizacijos darbuotojai ne tik privalo turėti įvairių sričių (chemijos, agronomijos, technologijų kūrimo ir valdymo bei kt.) žinių, bet ir būti motyvuoti, gebėti sutelkti žmones komandiniam darbui, siūlyti inovatyvius sprendimus ir prisiimti atsakomybę už jų įgyvendinimą. Nuolatinio mokymosi idėja įmonėje realizuojama praktiškai, ji yra būtinybė, kurią suvokia visi įmonės darbuotojai.
Konferencijos diskusijose kalbėta apie inovatyvių įmonių naudą regionui, universiteto vaidmenį kuriant naujas žinias ir rengiant joms reikiamus specialistus. Nors globaliame pasaulyje vis mažiau svarbi gamybos įmonės vieta, tačiau jos svarba regionui tik didėja. Tai lemia mokslinis, techninis ir žmogiškasis potencialas, kurį sukaupia tokios įmonės. Jos yra puikus pavyzdys kitiems regiono verslo ir mokslo subjektams, čia gyvenantiems žmonėms.
Autorė yra Šiaulių universiteto Ekonomikos katedros docentė