Mokydamasi, o vėliau ir dirbdama Šiaulių universitete, itin domėjausi valstybės valdymo problematika, viešojo administravimo, kaip mokslo, raida ir jos naujausiomis tendencijomis. Džiaugdavausi kiekviena galimybe šią tematiką pažinti ne iš mokslinių straipsnių ar vadovėlių, bet per susitikimus su įvairių valstybių mokslininkais, bendraudama su vietos valdžios atstovais, dalyvaudama tarptautinėse konferencijose Lietuvoje ir užsienyje. 
Tad šių metų pradžioje sužinojusi apie galimybę jaunajam mokslininkui stažuotis Kento valstybiniame universitete (JAV), su kuriuo Šiaulių universitetas aktyviai bendradarbiauja, nusprendžiau išmėginti savo laimę. Mano didžiuliam džiaugsmui, gavau laišką iš Kento, kad esu priimta ir galiu derinti vizito laiką. Stažuotė Kento valstybiniame universitete buvo viena turiningiausių išvykų mano karjeroje.
Pirmiausia norėčiau paminėti dvi veiklias asmenybes, be kurių pastangų ši stažuotė, vargu, ar būtų buvusi įmanoma. Tai aktyvi Klivlando lietuvių bendruomenės narė, verslininkė, Lietuvos garbės konsulė Ingrida Bublys ir Kento universiteto Menų ir mokslų fakulteto išorinių ryšių direktorė, Jungtinės Karalystės garbės konsulė Sandra Morgan. Jų dėka mano kelionė tapo ne tik įdomi akademiškai, bet ir kupina galimybių pamatyti praktines demokratijos apraiškas, pabendrauti su daugybe įdomių asmenybių.
Buvau numačiusi keletą stažuotės tikslų. Pirmiausia, užmegzti ryšius su Kento universiteto Viešosios politikos departamento profesoriais. Visada žavėdavausi savo kolegomis, turinčiais draugiškus profesionalius santykius su užsienio universitetų akademinėmis bendruomenėmis. Juk tai ir yra įvairių tarptautinių projektų, publikacijų, kvietimų dalyvauti tarptautinėse konferencijose pagrindas – pažinimu ir pasitikėjimu pagrįstas bendradarbiavimas. Kento valstybinio universiteto Viešosios politikos departamento vadovas prof. Andrew Barnes ir prof. Mark Cassell – puikūs viešosios politikos ir politinės ekonomijos specialistai, kurie ne tik pasidalino savo žiniomis (lankiau jų paskaitas apie Rusijos politiką ir ekonomiką bei socialinę nelygybę), bet ir diskutavo apie galimybes ateityje susivienyti bendriems projektams. Žavėjo šių profesorių profesionalumas, lydimas atvirumo ir draugiškos atmosferos. Lankydamasi paskaitose, stebėjau, kaip JAV dėstytojai dirba su studentais, kokius taiko mokymo ir mokymosi metodus, kaip skatina studentus būti aktyviems, diskutuoti, reikšti savo nuomonę nagrinėjamais klausimais. Susidarė vaizdas, kad studentai čia nesibaimina klausti, net nesutikti su profesoriumi ir argumentuoti savo požiūrį.
Vizito metu pavyko dalyvauti konferencijos „Celebrating College Teaching“ diskusijoje „Ethics in Education“, kurioje universiteto akademinės bendruomenės nariai ir kviestiniai dalyviai – mokytojai kalbėjo apie ugdymo procese kylančias etines dilemas, dalinosi savo patirtimi apie studentų sukčiavimo atvejus, užduočių tikslų ir religinių įsitikinimų sankirtą bei kokius etiškus sprendimus tenka priimti tam tikromis sąlygomis. Keletas šios diskusijos metu išsakytų idėjų bus naudingos susidūrus studijų procese su neetiško elgesio atvejais.
Kento universitete amerikiečių kolegų pageidavimu perskaičiau pranešimą tema „Galimybės, iššūkiai ir dinaminė postsovietinės Lietuvos kaita“. Nors šis pranešimas buvo planuotas dvidešimčiai minučių, diskusija su dėstytojais ir studentais užsitęsė ilgiau kaip valandą. Tad susitikimas įgavo paskaitos, lydimos gausių klausimų ir diskusijų, formatą. Kai kuriems amerikiečiams Lietuva – dar mažai žinomas ar net negirdėtas kraštas. Tačiau maloniai stebino kai kurie studentai, ypač doktorantai, kurie buvo puikiai susipažinę su tuo, kas vyksta šiuo metu Europoje, Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse bei Ukrainoje. Jie domėjosi įvairiomis Lietuvos politikos sritimis.
Dalis klausimų buvo susiję su ekonomika. Pavyzdžiui, ar neturėtų Lietuvos ekonomika dėl dabar kylančių problemų grįžti nuo rinkos ekonomikos prie centralizuotos ekonomikos modelio. Juos domino, kaip Lietuvos tarptautinę prekybą paveikė pasaulinė krizė, kurie Lietuvos rinkos sektoriai yra stipriausi ir sulaukia daugiausia užsienio investicijų, kokios galimybės plėtoti turizmo verslą Lietuvoje. Buvo susidomėjusiųjų Lietuvos socialine politika ir net aukštojo mokslo įgijimo Lietuvoje galimybėmis. Taip pat buvo tokių politikos klausimų: koks Lietuvos visuomenės požiūris į NATO, kokie lietuvių ir lenkų santykiai, su kokiomis tautinių mažumų problemomis susiduria Lietuvos valdžios institucijos ir kokius priima sprendimus, koks Lietuvos valdžios požiūris į Vladimiro Putino sprendimus ir jo užsienio politiką, kokie bus Lietuvos veiksmai reaguojant į pabėgėlių iš Sirijos ir kitų valstybių problemą. Džiugino ne tik kolegų ir studentų susidomėjimas, bet ir jų gebėjimas plėtoti turiningą diskusiją. Man tai buvo didžiulis iššūkis – tarptautinėje erdvėje reprezentuoti ne tik savo universitetą ir savo tyrimus, bet ir savo valstybę bei jos politiką. Tai buvo puiki patirtis, skatinanti dar aktyviau domėtis nacionalinės viešosios politikos aktualijomis.
ir tarptautinių reikalų vadovė prie mero institucijos Valerie J. McCall bei miesto meras Frank G.
Jackson ir dr. Vita Juknevičienė
Dar vienas svarbus mano stažuotės tikslas buvo išsamiau susipažinti su demokratijos įgyvendinimo praktika Jungtinėse Amerikos Valstijose. Norėjosi iš arti pamatyti, kaip veikia demokratijos šimtmečius skaičiuojanti visuomenė, siekdama jai svarbių sprendimų viešojoje politikoje. Esu dėkinga jau minėtai Sandrai Morgan ir JAV lietuvių bendruomenės aktyviam nariui dr. Viktorui Stankui už galimybę apsilankyti Klivlando miesto savivaldybės Finansų komiteto, miesto tarybos ir Cuyahoga apskrities tarybos posėdžiuose. Buvau supažindinta su viešojo administravimo institucijų atstovais – miesto meru Frank G. Jackson ir tarybos nariais Michael D. Polensek ir Dona Brady, savivaldybės valdymo ir tarptautinių reikalų vadove prie mero institucijos Valerie J. McCall bei komisaru Fred S. Szabo, atstovaujančiu Cleveland Hopkins tarptautiniam oro uostui. Maloniai nustebino tai, kad piliečiai yra drąsesni ir aktyvesni posėdžių dalyviai: pasisako jiems rūpimais klausimais, išsako savo požiūrį į priimamus sprendimus, atkreipia politikų dėmesį į opias bendruomenei problemas. Pavyzdžiui, Cuyahoga apskrities tarybos posėdyje kalbėjo buvęs kalinys, turintis klausos negalią. Jis išsakė jį jaudinusią problemą dėl kurčiųjų teisės bendrauti telefonais su artimiausiais pažeidimų įkalinimo įstaigoje. Į jo kalbą buvo labai greitai sureaguota – čia pat salėje iškart po pasisakymo tarybos administracijos atstovai jį pakvietė atskiram pokalbiui, kad į iškeltą problemą būtų greitai reaguota. Stebint tokią žaibišką reakciją į piliečio iškeltą problemą, susidarė įspūdis, kad JAV labai svarbios žmogaus teisės ir greitas atsakas į jų pažeidimus. Kitas nustebinęs dalykas buvo tai, kad dalyvaujant miesto tarybos posėdyje jos narys M. D. Polensek mane viešai pristatė tarybai, kaip viešinčią mokslininkę iš Lietuvos. Tai vienas iš neįprasčiausių potyrių per mano kelionę.
Turėjau galimybę bendrauti tiesiogiai ir su nevyriausybinių organizacijų vadovais ir atstovais – Amy Hanauer, Cynthia Connolly ir Amelia Hayes iš „Policy Matters Ohio“, David Megenhardt iš „United Labor Agency“, Cory Fiordan iš „Tremont West Development Corporation“. Tai leido įsigilinti į visuomenės poveikio valdžios sprendimams ypatumus. Kad ir kokio išsivystymo šalis būtų, vis tiek socialinės problemos yra labai aktualios. Ypač tos, kurios susijusios su mažas pajamas gaunančiomis šeimomis, su jų šeimos narių menkomis galimybėmis įgyti aukštąjį išsilavinimą ir kt. Atstovauti šių žmonių interesams ir JAV institucijose yra labai aktualu. Paaiškėjo, kad praktiškai demokratija JAV greičiausiai ir sėkmingiausiai veikia būtent per tokias organizacijas. Žmonės savanoriškai vienijasi į jas, atstovauja tam tikrų grupių, pavyzdžiui, tautinių mažumų, įvairių bendruomenių ar tam tikrų profesijų atstovų interesams. Tokiose organizacijose labai svarbūs vykdomieji direktoriai, kurie tampa tam tikrais tarpininkais tarp piliečių ir valdžios atstovų. Norimų rezultatų geriausiai pasiekti pavyksta tada, kai šie tarpininkai yra puikūs profesionalai, atsakingai atliekantys savo pareigas ir gebantys įtikinti derybose dalyvaujančias puses abipusiškai naudingų sprendimų būtinybe.
Vienas iš labiausiai sužavėjusių dalykų – aktyvi ir įvairiapusė amerikiečių savanorystė. Niekas, studijuodamas ir dalyvaudamas savanoriškoje veikloje, nesitiki atlygio, tačiau įgyja tokios patirties, kad po studijų baigimo gali laisvai integruotis į darbo rinką. Būdama tarp paprastų žmonių, neišgirdau nė vieno nusiskundimo, kad kurios nors grupės užimtumas yra nedidelis, trūksta veiklos arba renginių. Ten vyrauja nuostata, kad žmogus, norintis ką nors nuveikti, visada ras veiklos sritį, naudingą visuomenei. Su tuo susijusi ir finansinė parama įvairių organizacijų veiklai – amerikiečiai aukoja toms organizacijoms, kurių veikla, jų nuomone, yra svarbi bendruomenei, regionui, valstybei. Dalis organizacijų ir išgyvena tik iš suaukotų lėšų. Žmonės aukoja lėšų organizacijų veiklai, kad šios galėtų vykdyti įvairius projektus, daryti spaudimą politikos formuotojams ir gautų grįžtamąjį rezultatą įvairiais įstatymais ir nutarimais, kad būtų sprendžiamos jų socialinės problemos. Žinoma, tokia sistema susiformavo ne per vienerius metus. Tad susidaro įspūdis, kad tiek savanorystė, tiek parama jai yra tikrosios demokratijos išraiškos formos.
Besidomint demokratijos praktika, neįmanoma nepastebėti multinacionalinės Klivlando miesto visuomenės ir jų interesų atstovavimo praktikos. Apsilankiusi Klivlando lietuvių bendruomenėje esu sužavėta išlaikytomis jų tikrosiomis lietuviškomis tradicijomis (jie turi savo parapiją, lietuvių klubą, tautinius ansamblius, vaikų šokių grupes, rengia lietuvių dienas, gamina lietuviškus patiekalus ir kt.), inteligentiškos lietuviškos dvasios puoselėjimu, bendruomeniškumu, kartu ir įtakingos pozicijos išlaikymu miesto gyvenime bei viešojoje politikoje. Tad baimė dėl tautinio identiteto praradimo, apie kurią taip dažnai diskutuojama Lietuvoje dėl emigracijos ir imigracijos iššūkių, čia atrodo ne tokia baisi, o gyvenimas daugiakultūrėje aplinkoje padaro žmones liberalesnius ir atviresnius.
Stažuotė Kento valstybiniame universitete buvo vienas didžiausių profesinės karjeros iššūkių. Esu dėkinga visiems, kurie prisidėjo prie šio vizito: Kento valstybinio universiteto, Šiaulių universiteto ir Klivlando lietuvių bendruomenių nariams. Kiekvienas jaunasis mokslininkas turėtų save išbandyti kitokioje – tarptautinėje aplinkoje. Stažuotė leido įsitikinti, kad demokratija – ne vien tik mokslinės literatūros terminas, bet, pirmiausia, – kasdienis gyvenimas, lydimas valdžios institucijų sprendimų, paremtų paprastų žmonių teisėmis, lūkesčiais, pastangomis, darbais ir rezultatais. Norint jos mokytis, reikia bent trumpam pabuvoti jos apsuptyje. Demokratija pati savaime neegzistuoja. Jai reikia gyventi piliečių sąmonėje ir jų tarpusavio ryšiuose.