Dalia Shilas
„Į klausimą „Iš kur esi?“ atsakiau gerokai daugiau nei tūkstantį kartų, dažniausiai su išsamiu geografiniu valstybės aprašymu ir išaiškinimu, kad jau daugiau kaip 25 metai mano tėvynė yra nepriklausoma valstybė. Kiek pažįstu emigrantų, visi jie išdidžiai taria Lietuvos vardą“, – rašė vienas iš internetinės apklausos „Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas” dalyvių. Šią apklausą surengė Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdyba, siekdama išsiaiškinti, kokios priežastys skatina išeivijos lietuvius, net ir tapusius kitų valstybių piliečiais, išsaugoti Lietuvos pilietybę. PLB valdyba ir apklausą parengusi jos Viešųjų ryšių komisija dėkoja visiems pareiškusiems savo nuomonę ir kviečia aktyviai dalyvauti lietuviškų bendruomenių veikloje lietuvybės ir Lietuvos labui.
Apklausos tikslas buvo sužinoti, kokie svarbiausi pilietybės išlaikymo motyvai. Per dvi šių metų spalio savaites apklausą peržiūrėjo 7404, o į klausimą „Kodėl norėtumėte išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę tapęs šalies, kurioje gyvenate, piliečiu?“ atsakė 2901 asmuo iš 63 pasaulio valstybių. Aktyviausiai savo požiūrį pareiškė asmenys, išvykę į užsienį po 1990 m. kovo 11 d., iš šių valstybių: JAV – 793; Jungtinės Karalystės – 441; Norvegijos – 302; Vokietijos – 190 ir Australijos – 72. Tačiau dalyvavusių apklausoje geografija labai plati: antai iš Kipro atsiliepė net 19 lietuvių, 4 – iš Jungtinių Arabų Emyratų, po tris – iš Argentinos ir Brazilijos, po du – iš Egipto, Indonezijos, Japonijos, Meksikos Nikaragvos, Peru ir Urugvajaus, po vieną – iš tokių šalių, kaip Andora, Bahreinas, Filipinai, Honkongas, Jordanija, Kenija, Kolumbija, Korėja, Libanas, Malaizija, Mauricijus, Pakistanas, Palestina, Pietų Afrika, Kataras, Saudo Arabija, Seišeliai, Singapūras ir Tanzanija ir kt.
Anketoje buvo galima pasirinkti parengtus atsakymus arba įrašyti savąjį. 75,2 proc. pažymėjusiųjų savo lytį – moterys. Vidutinis apklaustųjų amžius – 39,5 metų, jauniausiajam iš jų – 16-ka, vyriausiajam – 89-eri. Dauguma apklausos dalyvių turi aukštąjį išsilavinimą ir tik keli procentai – vidurinį. Štai kaip pasiskirstė apklaustųjų balsai, atsakant į klausimą, kokias galimybes jiems teikia Lietuvos pilietybė:
galimybę išsaugoti prigimtinę teisę likti savo tėvynės piliečiu – 2637 (91 proc.);
ateityje grįžti į Lietuvą gyventi ir dirbti – 2173 (75 proc.);
išreikšti savo valią rinkimuose ir kitaip prisidėti prie Lietuvoje šiuo metu gyvenančių artimųjų gerovės – 1743 (60 proc.);
ginti Lietuvos interesus savo dabartinėje gyvenamoje šalyje – 1668 (57 proc.);
dirbti, kurti savo verslą abiejose šalyse – 1413 (49 proc.);
padėti Lietuvai per savo gyvenamos šalies vyriausybines institucijas, kuriose galima dirbti tik turint tos šalies pilietybę – 1097 (38 proc.);
būti ilgesnį laiką Lietuvoje be vizų – 961 (33 proc.);
keliauti be vizų į daugiau pasaulio šalių – 772 (27 proc.) ir t. t.
Apklausa parodė, kad svarbiausi motyvai yra prigimtinės teisės išsaugojimas ir galimybė grįžti į Lietuvą gyventi ir dirbti. Tarp įrašytų papildomų atsakymų labiausiai pabrėžtas emocinis ryšys su tėvyne:
„Lietuviu gimiau, lietuviu ir noriu mirti”, „Lietuviais esame mes gimę, lietuviais norime ir būt!“;
„Lietuvos valdžia neturi teisės atimti pilietybės iš joje gimusio ir augusio Lietuvos piliečio“;
„Nematerialus ir nepamatuojamas didžiavimasis lietuviška kilme, ypač kai Lietuvos pilietybė vis retėja“;
„Man atsisakyti pilietybės prilygsta atsisakyti savo šeimos, negerbti savo protėvių, netekti dalies to, kas esi. Bet ir kurdamas šeimą kitoje valstybėje taip pat turi būti visavertis.“;
„Nemanau, kad žmogus turėtų prarasti savo pilietybę. Pilietybę šalies, kurioje gimė ir augo, kurioje jo šaknys ir protėviai, vien todėl, kad gyvenimas susiklostė taip, kad jam teko išvykti svetur ir pavyko ten įsitvirtinti.“;
„Galimybė būti gausesne tauta, o turint pilietybę jausti didesnę atsakomybę dėl savo valstybės. Pilietybė yra įsipareigojimas valstybei bei įgijimas teisių dirbti valstybės labui.“
Kitas nurodytas svarbus pilietybės išsaugojimo motyvas – rūpestis išsaugoti ją vaikams:
„Suteikti būsimiems vaikams Lietuvos pilietybę ir išsaugoti ryšį su artimaisiais bei Lietuva“;
„Kad mano vaikai niekada neprarastų galimybės grįžti į Lietuvą gyventi”;
„Norėtųsi, kad mano vaikai išlaikytų LR pilietybę ir ateityje turėtų galimybę pasirinkti, kurioje šalyje gyventi“.
Dalyvavusieji apklausoje pabrėžė integracijos kitoje šalyje svarbą – galimybę „išsaugojus savo tėvynės Lietuvos pilietybę, gauti darbą buvimo šalyje, kurioje ne piliečiams labai mažai galimybių, o grįžus į Lietuva, nebūti našta“.
Štai dar keli apklausos dalyvių įrašai:
„Gyvenu JAV jau 29 metai. Vyras – Amerikos lietuvis. Niekada nepriėmiau JAV pilietybės, nes nenorėjau prarasti Lietuvos pilietybės. Išėję į pensiją, planuojame grįžti gyventi į Lietuvą, bet nepriėmusi JAV pilietybės aš negausiu pensijos, nors čia dirbau visą gyvenimą. Priėmusi JAV pilietybę, prarasiu Lietuvos pilietės statusą, kurį stengiausi išsaugoti beveik 30 metų. Kodėl Lietuvos įstatymai yra tokie nepalankūs SAVO ŽMONĖMS?“;
„ES įstatymai – už dvigubą pilietybę. Lietuva teisiškai nusižengia, atimdama iš ES piliečių jų prigimtinę pilietybę.“
Dalyvavusieji apklausoje atkreipė dėmesį dar į vieną aplinkybę: „Suprantama, kad mūsų sportininkai gali išlaikyti Lietuvos pilietybę. Bet, jei duodama dviguba pilietybė taip garsinantiems Lietuvos vardą, tai dauguma emigrantų atliko daug didesnį darbą nei mūsų „žvaigždės“ su dviem pasais. <…> Visi piktinasi, kai mus painioja su lenkais ar rusais, ir taiso tą nesusipratimą. Jei tai nėra Lietuvos vardo garsinimas, tada nežinau, kas tai yra. Visgi tokie pokalbiai įstringa galvon daug giliau, nei per NBA rungtynes komentatoriaus numesta pastaba: „From Lithuania.“ Dar vienas svarbus įrašas, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį, – įsivaikinimo klausimas, turint tik Lietuvos pilietybę.
Tik vienintelis respondentas atsakė kitaip: „Klausimas man netinka, nes pagrįstas prielaida, kad noriu Lietuvos pilietybės. Esu tos nuomonės, kad su pilietybe siejasi ir atsakomybė bei pareigos atlikimas pilietybę išduodančiam kraštui. Tai apima mokesčių mokėjimą, karinę tarnybą ir t. t. Įdomu, kiek žmonių atsisakytų visokių pilietybių, jei suprastų, kad iš jų reikalaujama atlikti ir pareigą kraštui. Pilietybė – tai ne tik savanaudiškas bevizis pakeliavimas po daugiau šalių bei verslo plėtros galimybės. Lietuvos interesus gynėme ir giname gyvenamuose kraštuose net ir be Lietuvos pilietybės. Padėti Lietuvai per gyvenamosios šalies vyriausybines institucijas labiau gali gyvenamojo krašto piliečiai, o ne kitos šalies piliečiai. Tam yra diplomatinė tarnyba. Tai nebūtina jos interesų gynimui. Jei Lietuvoje negyveni, tai kodėl nori dalyvauti jos rinkimuose? Nematau nieko bloga išsiimti vizą, jei nori ilgiau pabūti Lietuvoje. Daug šalių tai daro ir ima rimtus mokesčius už tai. Tai irgi būtų pagalba Lietuvai.“
Džiaugiamės, kad ši apklausa sulaukė didelio tautiečių dėmesio ir gero įvertinimo:
„visos nurodytos priežastys vienodai svarbios“;
„pasirašau po visais anksčiau pateiktais atsakymais”.
Taigi, lietuviai, išsibarstę po visą pasaulį, gyvena, dirba, kuria šeimas, augina vaikus ir gyvena Lietuvos rūpesčiais. Tikėkimės, kad ir Lietuva įsiklausys į šį nuoširdų balsą: „Gimiau ir augau Lietuvoje. Myliu savo šalį. Tačiau taip pat myliu savo vyrą ir gerbiu valstybę, kurioje jis gimė ir užaugo. Lietuva yra per maža, kad visi rastų antrąsias puses tik joje. Juk meilė ateina nelauktai. Mūsų šeima norėtų gyventi abiejose šalyse ir jaustis visaverčiais šių šalių piliečiais, kurti verslus, auginti ten savo vaikus. Juk kultūrinė įvairovė ugdo toleranciją ir reikiamas vertybes. Neatimkite šios galimybės iš mūsų.“
Autorė – Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) Viešųjų ryšių komisijos pirmininkė