Pritarta gerai besimokančio asmens nustatymo kriterijams. Pagal svarstomas naujas nuostatas asmens studijų aukštojoje mokykloje rezultatai būtų vertinami pagal įgytų žinių ir gebėjimų lygio įvertinimo skalę: puikiai (10), labai gerai (9), gerai (8), vidutiniškai (7), patenkinamai (6), silpnai (5), nepatenkinamai (4, 3, 2, 1). Valstybės finansuojamos pirmosios pakopos ar vientisosios studijos asmeniui būtų išlaikoma valstybės finansuojama studijų vieta, jeigu atitinkamo laikotarpio jo studijų rezultatų įvertinimo vidurkis būtų didesnis kaip vidutiniškai (7) ir asmuo neturėtų akademinių skolų. Valstybės finansavimo netekęs asmuo už tolesnes studijas turėtų mokėti aukštosios mokyklos nustatytą kainą, o valstybės finansuojamą studijų vietą užimtų geriausiai toje pačioje studijų programoje, tame pačiame kurse ir pagal tokią pačią studijų formą valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje studijuojantis asmuo, jeigu atitinkamo laikotarpio jo studijų rezultatų įvertinimo vidurkis būtų didesnis kaip vidutiniškai (7) ir tas asmuo neturėtų akademinių skolų. Svarstomomis pataisomis siekiama įgyvendinti Konstitucinio Teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutarimą dėl Mokslo ir studijų įstatymo atitinkamų nuostatų atitikties Konstitucijai.
Papildytas Švietimo įstatymas. Pataisomis sudaromos palankesnės sąlygos pedagoginiams darbuotojams, dirbantiems lituanistinėse švietimo įstaigose užsienyje, grįžti dirbti į Lietuvos švietimo įstaigas. Kaip pažymėjo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas, 41-oje valstybėje veikia užsienio lietuvių bendruomenės. Ypatingas vaidmuo išsaugant tautinį identitetą tenka daugiau kaip 30 pasaulio šalių veikiančioms lietuviškoms formaliojo ir neformaliojo ugdymo įstaigoms, kuriose mokosi apie 8 tūkst. mokinių, dirba daug mokytojų. Pasaulyje yra apie 40 lituanistikos baltistikos centrų, kuriuose tiriama arba dėstoma lietuvių kalba ir kultūra. Galiojantis įstatymas papildytas nuostata, nustatančia, kad Vyriausybės nustatyta tvarka remiami ir skatinami asmenys, vykdantys ar vykstantys vykdyti lituanistinį švietimą užsienyje. Jų pedagoginės veiklos laikotarpis užsienyje įskaitomas į pedagoginio darbo stažą.
Pilietybės įstatymo pataisos. Lapkričio 19 d. Seimas priėmė Pilietybės įstatymo pataisas, kuriomis nutarta patikslinti sąlygas, kai Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis. Priimtomis pataisomis atsisakyta reikalavimo asmenims, įgijusiems Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę gimimu, sulaukus 21 metų, pasirinkti vieną pilietybę.
Rinkimų įstatymo pakeitimai. Lapkričio 19 d. Seime priimta Seimo rinkimų įstatymo pataisa, kurioje įtvirtintas Seimo narės Rimos Baškienės pasiūlymas, kad savivaldybės mero ar Europos Parlamento nario pareigas einantis asmuo, išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo nariu arba juo tapęs užimdamas laisvą Lietuvos Respublikos Seimo nario vietą, neteks savivaldybės mero ar Europos Parlamento nario mandato. Partijų sąrašuose neretai rašomi asmenys, kurių pareigos yra nesuderinamos su Seimo nario pareigomis, bet jų buvimas kandidatų sąraše naudingas juos iškėlusiai partijai, nors šie kandidatai net nesiruošė tapti Seimo nariais.
Kas sabotuoja 106 Seimo narių valią? Seimo nariai įregistravo protokolinį nutarimą, kuriuo siūloma vietoje Konstitucijos 38 straipsnio pataisos svarstymą vilkinančio Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pagrindiniu šio projekto svarstymui paskirti kitą Seimo komitetą. Dar 2013 m. lapkričio 15 d. 106 Seimo nariai iš visų frakcijų įregistravo Konstitucijos 38 straipsnio pataisą, kuria siūloma apibrėžti, kad šeima kyla iš vyro ir moters santuokos, tėvystės ir motinystės.
Sovietinę okupaciją šlovinanti skulptūra Alytaus rajone. Seimo narys Kęstutis Masiulis kreipėsi į Alytaus rajono merą Algirdą Vrubliauską, prašydamas pašalinti iš viešosios erdvės šalia Miroslavo miestelio esančią sovietinio kario galvos skulptūrą. „Alytaus rajone Laisvės kovotojai buvo vieni aktyviausių visoje šalyje, o okupacinė valdžia į tai atsakė taikydama pačius žiauriausius metodus, nevengdama kankinti ir tremti senelius bei vaikus, todėl toks paminklas „raudonarmiečiui“ yra įžeidimas visiems kentėjusiems ir kovojusiems už Lietuvos laisvę, kurių daug ir dabar gyvena Alytaus apylinkėse“, – sako parlamentaras. Per sovietinę okupaciją Lietuva neteko per 1 mln. savo gyventojų. Apie 300 tūkst. žmonių patyrė komunistinio režimo baisumus – kalėjimus, lagerius, tremtį Sibire ir tolimojoje Šiaurėje. Bėgdami nuo komunistinio teroro, iš Lietuvos pasitraukė daugiau kaip 440 tūkst. šalies gyventojų.
Valstybės tarnautojai nebegalės sudaryti papildomų sutarčių su savo darbovietėmis. Seimas priėmė Prezidentės Dalios Grybauskaitės teiktas Valstybės tarnybos įstatymo pataisas, kuriomis nutarta uždrausti valstybės tarnautojams sudaryti papildomas darbo sutartis su savo darbovietėmis, taip pat gauti iš šios institucijos ar įstaigos kitas pajamas nei darbo užmokestis ir šiame įstatyme įtvirtintas išmokas, kompensacijas ir pašalpas. Pataisų parengimą paskatino tai, kad šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas neužkerta kelio valstybės tarnautojo pareigas einančiam asmeniui sudaryti papildomą darbo sutartį su ta pačia institucija ar įstaiga, kurioje jis šias pareigas eina. Priimtomis pataisomis bus užtikrintas valstybės tarnyboje dirbančių asmenų pajamų skaidrumas, užkirstas kelias piktnaudžiavimui ir protekcionizmui valstybės tarnyboje. Įstatymo pataisos įsigalios 2016 m. sausio 1 d.