Markéta Škodová
Unikalus žodynų projektas „Dict.com“ tikriausiai yra vienintelis pasaulyje, kuris apima 30 kalbų ir apie 900 jų variacijų. Dažniausiai yra naudojami anglų, vokiečių, ispanų ar rusų kalbų junginiai, tačiau šiame projekte galima rasti ir mažiau žinomų kalbų bei jų junginių žodynų, pvz., lietuvių–serbų, slovėnų–norvegų, turkų–japonų ir daugybę kitų. Kiekviename savarankiškame žodyne yra dažniausiai vartojama leksika, taip pat pateikiama daug papildomos informacijos, kuri reikalinga, norint teisingai suprasti žodžių reikšmes.
Čekų bendrovės „Lingea“ portalas Dict.com pradėjo veikti 2013 metų pabaigoje, bet jo ištakos (tai yra kalbos duomenys) žingsnis po žingsnio ėmė rastis jau praėjusio amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje. Žodynus kūrė profesionalai kalbininkai, dirbantys akademinėje sferoje, ir vertėjai, kurie rėmėsi praktika bei gimtakalbiais vartotojais. Jie rinko žodynų leksiką, kūrė papildomą informaciją, tikrino kokybę ir dalyvavo kuriant portalo sąsajas.
Bendrovės idėja – kokybiški kalbos duomenys turi būti prieinami plačiajai visuomenei. Todėl žodynų projektas http://dict.com – prieinamas internete ir yra nemokamas. „Lingea“ vizija – sukurti kokybiškus įrankius ir toms kalboms, kurios nėra taip paplitusios kaip, pavyzdžiui, anglų, vokiečių arba rusų. „Internete galima rasti daug anglų–vokiečių arba anglų–ispanų kalbų žodynų, bet kokybišką olandų–slovėnų kalbų žodyną – beveik neįmanoma“, – teigia įmonės įkūrėjas Pavel Ševeček. Taip pat akivaizdu, kad dauguma internete laisvai prieinamų žodynų – labai prastos kokybės. Iki šiol daug internetinių žodynų veikia principu, kad vienoje pusėje pateikiamas žodžių sąrašas, o kitoje – jų vertimai, be jokių kitų paaiškinimų. Nuo pat projekto įgyvendinimo pradžios tapo aišku, kad bendrovė „Lingea“ dirbs su daugybe kalbų, todėl reikėjo rasti būdą, kaip ir kuo efektyviau atlikti šį darbą.
Sukurti žodyną, kuris siūlo tiek daug kalbų junginių, nelengva. Pirmiausia reikėjo techniškai išspręsti, kaip kiekvieną naują žodį susieti su visomis kalbomis. Kai tik bendrovei pavyko šią sistemą patobulinti, visų kalbų žodynų leksikos apimtis ėmė greitai augti. Žinoma, kiekvieną kalbą dar reikėjo patikrinti, papildyti svarbiais duomenimis, pritaikyti tartį konkrečiai kalbai, pašalinti nereikalingą informaciją. Negalima teigti, kad mažas žodžių skaičius reiškia, kad žodynas nepakankamai parengtas. Kai kuriose kalbose vartojama mažiau žodžių. Todėl, pavyzdžiui, vietnamiečių–lietuvių kalbų žodyno pirmojoje dalyje pateikiama apie 10 000 žodžių, o kitoje – 19 000 žodžių, tačiau abi žodyno dalys apima panašią abiejų kalbų leksikos dalį.
Kiekvienas savarankiškas žodynas apima viską, ko reikia, kad besimokantysis užsienio kalbos teisingai suprastų žodžio reikšmę, konteksto patikslinimą ir vartojimo pavyzdžius, prielinksnines konstrukcijas, žodžių junginius ir pan. Įprastai naudojami internetiniai ir spausdinti žodynai (veikiantys principu žodis–vertimas) tokios papildomos informacijos nesiūlo. Mūsų kai kurių kalbų žodynus papildo gimtakalbių įskaityti tarties įrašai ir teminės sritys, palengvinančios konkrečios temos mokymąsi.
Žodynų aplinka – vartotojui draugiška: pasitaikius korektūros klaidai, siūlomi artimiausi žodžiai; žodis randamas bet kokia forma; pateikiama virtuali klaviatūra, skirta ženklams, kurių nėra vartotojo klaviatūroje; taip pat rodoma paieškos istorija ir pateikiama tekstinė paieška (rodomi visi žodžio vartojimo atvejai tekste). Dar viena išskirtinė portalo savybė – vartotojui įjungus jį, automatiškai pasirenkama naršyklės arba operacinės sistemos kalba, įjungus kitą kartą nebūtina iš naujo pasirinkti kalbą, kadangi paskutinė pasirinkta kalba išsaugoma atmintyje. Bendrovės „Lingea“ portalo duomenys yra nuolat atnaujinami, kad kuo geriau atspindėtų gyvąją kalbą. Taip pat stengiamasi reaguoti į pastabas ir prisitaikyti prie vartotojų poreikių.