Albertas Bakštys – pasaulinio garso profesoriaus Jono Kubiliaus mokinys, įnešęs svarų indėlį į mokytojo sukurtą tikimybinę skaičių teoriją ir tikimybių teoriją.
Kretingiškis, gimė 1925 m. rugpjūčio 1 d. Dirbo mokydamasis Kretingos gimnazijoje. Ją baigė 1946 m. ir nuo tų metų rudens tapo šios gimnazijos matematikos mokytoju. Netgi abiturientų klasėms buvo paskirta vadovauti ką tik baigusiam vidurinį mokslą A. Bakščiui. Susitvarkė. Parengė gimnazistus abitūros egzaminui, jį išlaikė visi, kas mokėsi. Ir pats mokytojas vis mokėsi – ne tik to, ką reikės mokiniams pateikti, bet ir kaip tai daryti. Ypač atidžiai gilinosi į matematikos pagrindus, studijavo ne tik rengdamasis neakivaizdininko egzaminams Vilniaus pedagoginiame institute, bet ir sau: matematika jam tapo jos principų ir aparato suvokimo studija visam gyvenimui. Buvę jo mokiniai (tarp jų – fizikos ir matematikos mokslų daktaras, profesorius, pedagogas, Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas Vytautas Liutikas, Lietuvos gydytojas, diplomatas, politinis ir visuomenės veikėjas Antanas Vinkus) prisiminimuose labiau iškeldavo A. Bakštį ne tiek kaip mokyklos direktorių, kuriuo jis ilgainiui tapo, kiek kaip nuostabų žmogų – matematiką, mokytoją, auklėtoją.
1953 m. A. Bakštys baigė Vilniaus pedagoginį institutą. Nuo 1954 m. dirbo valandininku Klaipėdos mokytojų institute, o 1957 m. buvo priimtas į Šiaulių pedagoginio instituto Matematikos katedrą. Kai 1958 m. buvo įkurtas Kauno politechnikos instituto Šiaulių vakarinis skyrius, A. Bakštys ten, kaip antraeilininkas, dėstė aukštąją matematiką, o 1961 m. tapo etatiniu dėstytoju. Šiaulių pedagoginio instituto ir Kauno politechnikos instituto matematikos dėstytojams, kolegoms organizuodavo seminarus, pradėjo aktyvią mokslinę tiriamąją veiklą.
1968–1969 m., pritaikęs žinomo rusų matematiko V. Zolotariovo sukurtą charakteringąją transformaciją, naudojamą nepriklausomų atsitiktinių dydžių sandaugoms tirti, jis įrodė gražias ribines teoremas realiosioms multiplikatyviosioms funkcijoms g(m) apie dažnių
su konstantomis An ir Bn konvergavimą, kai n→∞, į ribines pasiskirstymo funkcijas. Čia # reiškia aibės A elementų skaičių, o sgn g(m) rodo multiplikatyviosios funkcijos g(m) ženklą.
1969 m. A. Bakštys apgynė matematikos krypties kandidatinę disertaciją tema „Multiplikatyviųjų funkcijų ribiniai skirstiniai“. Vėliau tęsė savo tyrimus tikimybių teorijoje, nagrinėdamas nepriklausomų atsitiktinių dydžių sandaugų ribinius dėsnius. Pagrindinį dėmesį skyrė logaritmiškai normaliajam dėsniui.
1973–1981 m. A. Bakštys buvo Kauno politechnikos instituto Šiaulių vakarinio skyriaus dekanas. Jo vadovavimo skyriui laikotarpiu buvo pastatyti nauji fakulteto rūmai, įrengtos naujos laboratorijos. 1973 m. A. Bakščiui suteiktas docento pedagoginis vardas. 1981 m. grįžo dirbti į Šiaulių pedagoginį institutą, kur toliau aktyviai tęsė mokslinį tiriamąjį darbą: paskelbė daugiau kaip 20 mokslinių ir metodinių publikacijų, skaitė pranešimus mokslinėse konferencijose. Docentas yra Lietuvos mokslininkų sąjungos ir Lietuvos matematikų draugijos narys.
Pastaruoju metu A. Bakštys daug dėmesio skyrė mokyklinės matematikos dėstymo tobulinimui. Kartu su sūnumi doc. Gintaru Bakščiu parengė Matematikos pratybų sąsiuvinius 6 kl. moksleiviams ir sąsiuvinius mokytojams. Paskutinė metodinė knyga „Statistikos namų darbai su skaičiuokle MS EXCEL“, skirta universitetų ir kolegijų studentams, išleista 2015 m. vasarą. Doc. A. Bakščio iniciatyva nuo 2003 m. jo gimtinėje Kretingos Jurgio Pabrėžos gimnazijoje kasmet rengiama jaunųjų matematikų olimpiada.
Jaunesnius kolegas maloniai stebina A. Bakščio nuolatinė gera nuotaika ir ypač gili erudicija ne tik matematikos, bet ir kitais klausimais. Stebina docentas ir sugebėjimu paprastai, suprantamai, bet nesuprimityvintai perteikti savo žinias, gaunamus sprendimus. Ir darbingumu: beveik 70 metų trukęs pedagoginis darbas, lig šiol rašomi vadovėliai, sudaromi nauji kompiuteriniai matematiniai paketai sudėtingiems reiškiniams modeliuoti. Ir aistra šachmatams: jei suskaičiuotume valandas, praleistas prie šachmatų lentos, – skaičiai būtų įspūdingi.
Šiaulių universiteto Matematikos katedros kolektyvas