Laura Žemaitienė
Žuvininkystė ir akvakultūra – viena iš perspektyviausių ūkio sričių ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Dėl auginimo ir perdirbimo technologijų pažangos ši sritis turi labai didelę reikšmę žuvų ištekliams. Žuvininkystės srityje trūksta technologinių žinių turinčių specialistų. Problema yra aktuali ir tvenkininės žuvininkystės, ir modernių uždarų žuvų auginimo sistemų ūkiams, ir žuvų apdirbimo įmonėms.
Vidaus vandenų žuvininkystė – svarbus Lietuvos ūkio sektorius, turintis didelę ekonominę, ekologinę ir socialinę reikšmę. Nors Lietuvoje yra visos galimybės plėtoti šiuolaikinę akvakultūrą, ypač susijusią su uždarųjų sistemų įrengimu, šalies akvakultūros ūkiuose išauginama produkcija ir jos vertė sudaro tik apie 0,1 proc. visos ES produkcijos vertės. „Šie rodikliai jau netrukus turėtų kardinaliai pasikeisti į optimistinę pusę, mat žuvininkystės sektorius įgauna vis didesnį proveržį. Tam labiausiai įtakos turėjo 2007–2013 metų Europos Sąjungos investicinis laikotarpis, inspiravęs Lietuvoje daugybę akvakultūros ir uždarų recirkuliacinių žuvininkystės ūkių. Jų šalyje yra apie 65. Šiuo metu didžiausios žuvininkystės ir akvakultūros uždarose sistemose vystymo ir plėtros problemos susijusios su mažu žuvininkystės įmonių pelningumu, sudėtinga ir jautria žuvų augimo aplinka ir technologijomis, specialistų, žinių ir kvalifikacijos stoka. Trumpai tariant – nebus specialistų, nebus žuvies,“ – sako Baltijos jūros eršketų asociacijos prezidentas Vytautas Mockus.
Įvertinus tai, kad sektoriui reikalingi aukštos kvalifikacijos specialistai, gebantys savarankiškai spręsti teorinius ir praktinius žuvininkystės ir akvakultūros ūkių projektavimo, statybos, technologijų ir priežiūros klausimus, Aleksandro Stulginskio universiteto Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakultete nuo 2014 m. pradėta vykdyti nauja bakalauro studijų programa ,,Žuvininkystės ir akvakultūros technologijos“. Programa ir jos dalykai tiesiogiai skirti akvakultūros specialistams rengti. Lietuvoje kol kas nėra išleista nė viena kvalifikuotų žuvininkystės specialistų karta, pirmieji diplomuoti šios srities specialistai šalies ūkius pasieks 2017 metų vasarą.
universitete. Iš kairės: Vandens ūkio ir žemėtvarkos
fakulteto studentai, žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė ir
ASU rektorius A. Maziliauskas. ASU fotoarchyvo nuotrauka
Iki šiol ,,Žuvininkystės ir akvakultūros technologijos“ studijų programos studentai naudojosi 16 fakulteto specializuotomis laboratorijomis, kuriose sumontuoti ir naudojami apie 100 laboratorinių stendų ir įrenginių. Siekiant kokybiškai vykdyti naują studijų programą ir patenkinti kvalifikuotų šios srities specialistų poreikį, nuspręsta dar plėtoti turimų studijų bazę, papildant ją specializuotu, technologiniu požiūriu moderniu žuvims veisti ir auginti skirtų uždarų akvakultūros sistemų komplektu. Itin modernus ir vienintelis toks šalyje aukštosiose mokyklose esantis žuvims veisti ir auginti skirtų uždarų akvakultūros sistemų komplektas įdiegtas įgyvendinant ES projektą.
Tikimasi, kad žuvininkystės ir akvakultūros technologijų studijų bazės plėtra, į kurią investuota daugiau nei 500 000 eurų, leis užtikrinti aukštą rengiamų žuvininkystės ir akvakultūros specialistų, įgijusių aukštąjį universitetinį išsilavinimą, kokybę, prisidės didinant žuvininkystės sektoriaus konkurencingumą, skatins modernių žuvų auginimo uždarose apytakinėse sistemose plėtrą, didins žuvininkystės produkcijos konkurencingumą. Taip pat, įgyvendinant projektą, sukurtos galimybės ugdyti naują žuvininkystės sektoriaus darbuotojų kartą, kurie susipažins su ekonomiškai efektyvia uždarų recirkuliacinių sistemų žuvininkystės ir akvakultūros sistema nuo žuvies veisimo iki prekinės žuvies užauginimo ir apdorojimo.
daugiau galimybių tyrėjams ir studentams
Visiškai įrengtoje studijų bazėje galima rengti galimybių studijas, spręsti dažnas pramoninės žuvininkystės problemas: žuvų šėrimo ciklo nustatymo, žuvų prieaugio priklausomybės nuo vandens kokybės parametrų. Sukaupti duomenys ir žinios padės esamuose ir būsimuose ūkiuose užauginti optimalų kiekį aukštos kokybės žuvų produkcijos, gerins Lietuvos žuvininkystės sektoriaus ekonominius rodiklius.
Autorė yra Aleksandro Stulginskio universiteto Viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vedėja