Per 2007–2013 metus Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšomis sukurta mokslo tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) reikalinga infrastruktūra. Lietuvoje įsteigti 5 mokslo slėniai (Vilniuje, Kaune ir Kauno rajone bei Klaipėdoje) ir 10 veiklą vykdančių mokslo ir technologijų parkų. Apie tai, kaip sekasi įgyvendinti suplanuotus darbus ir su kokiais iššūkiais tenka susidurti, kalbamės su Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) direktoriumi ir projekto „Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro sukūrimas“ moksliniu vadovu prof. habil. dr. Gintaru Valušiu bei Vilniaus universiteto rektoriumi, akademiku prof. Artūru Žukausku. Šie mokslininkai aktyviai dalyvavo kuriant Saulėtekio slėnio programinius principus, o abi institucijos – Vilniaus universitetas ir Fizinių ir technologijos mokslų centras – bendrai kuria greitai duris atversiantį Nacionalinį fizinių ir technologijos mokslų centrą (NFTMC) Saulėtekyje.
Ko reikėtų, kad mokslo slėniai ir parkai imtų veikti dar efektyviau ir padėtų verslui gaminti inovatyvius produktus?
Gintaras Valušis: Mokslo slėniai ir technologijų parkai yra nauji mokslinės infrastruktūros dariniai Lietuvoje. Jų tikslas – technologinės infrastruktūros sukūrimas. Be jos, mes neturėtume nei paieškos galimybių moksliniuose projektuose, nei aukšto lygio paslaugų verslui, nei technologinių pagrindų naujoms įmonėms atsirasti. Lietuva jau turi gerą įdirbį kuriant nanotechnologijas, chemines ir lazerines technologijas. Tai, kas sukurta, yra daugelio metų intensyvaus mokslinio darbo rezultatai.
Artūras Žukauskas: Pirmiausia būtina, kad mokslo slėniuose dirbtų kuo daugiau jaunimo – visų pakopų universitetų studentų ir podoktorantūros stažuotojų, tarp jų ir iš užsienio šalių. Verslo inovatyvumas yra kultūrinė problema, kuri nėra išsprendžiama per labai trumpą laiką. Svarbu, kad jauni žmonės, susipažinę su naujausiomis idėjomis ir moderniomis technologijomis bei dalyvavę kuriant naujus produktus, tęstų karjerą Lietuvos įmonėse ir patys jas kurtų. Antra vertus, verslo inovatyvumą lemia ir netechnologinės inovacijos atreprenerystėje, investavimo kultūroje, t. y. srityse, kurių raidą lemia pažanga socialiniuose moksluose.
Greitai Vilniuje, Saulėtekio slėnyje duris ketina atverti Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras. Ar visos numatytos mokslo slėnio veiklos perspektyvos yra įgyvendinamos?
Gintaras Valušis: Kol kas dar negalime daryti apibendrinamų išvadų, nes integruotoji sistema tik pradeda įsibėgėti. Tačiau jau yra sričių, kurios ne tik atsipirko finansiškai, bet jose jau yra gauta pasaulinio lygmens mokslinių rezultatų, turime sugeneruotas veiklas studentams ir doktorantams. Taigi, jau turime gražių pavyzdžių, kurie įgyvendinti, naudojant slėnių aparatūrą. Tai ir lazerių taikymas medžiagoms apdoroti, nauji puslaidininkine nanotechnologija pagrįsti optoelektroniniai prietaisai, besiplečiančios nitridų technologijos Vilniaus universitete ir industrinių laboratorijų atsiradimas Fizinių ir technologijos mokslų centre. Visa tai – ryškus pavyzdys, kad slėnių sistema išties veikia. Dabar visi – ir mokslininkai, ir valstybės institucijos – turime pasistengti, kad visa veikla būtų gerai suderinta, nes konkuruoti tenka globaliu mastu, o mūsų turimi ištekliai yra gana nedideli ir dažnai išskaidomi.
Artūras Žukauskas
Artūras Žukauskas: Slėnių veiklos perspektyvoms įgyvendinti būtina aiški strategija ir labai konkretus jos įgyvendinimo planas, pirmiausia koordinuojantis veiklą valstybės mastu. Deja, lėšų įsisavinimo „strategija“, kuri šiuo metu vyrauja valstybinėse institucijose, lemia tai, kad strateginiams projektams lėšų stinga. Situacija turėtų iš esmės pasikeisti po 2020 m., kai pasibaigs „dosnus“ finansavimas iš Europos struktūrinių fondų.
Naujasis centras sujungs Vilniaus universiteto Fizikos fakultetą, Taikomųjų mokslų institutą, Teorinės fizikos ir astronomijos institutą, dalį Chemijos fakulteto, Fizinių ir technologijos mokslų centrą ir dalį Vilniaus Gedimino technikos universiteto. Kokias pagrindines veiklos kryptis jau esate numatę įgyvendinti ir kokios jų sinergijos sieksite?
Gintaras Valušis: Jau turime keletą labai gražių sinergijos pavyzdžių. VU ir FTMC šiuo metu turi tris bendras doktorantūras – fizikos, chemijos ir medžiagų inžinerijos. Kasmet disertacijas apgina maždaug 25 doktorantai. FTMC mokslinės laboratorijos yra labai patraukli vieta studentų mokslinei veiklai, ypač taikomuosiuose tyrimuose. Čia parengiama nemaža dalis bakalauro ir magistro studijų baigiamųjų darbų. Turime ir sėkmingų mokslinės veiklos sinergijos pavyzdžių. VU Taikomųjų mokslų institute plėtojama galio nitrido technologija, naudojama ne tik šviestukų kūrimui, bet ir FTM centre kuriamiems THz dažnių ruožo plazminiams tranzistoriams. VU Chemijos fakulteto mokslininkai kartu su kolegomis iš FTMC sėkmingai pritaikė puslaidininkiams prietaisams skirtas metodikas tyrinėjant biologinius objektus. Panašių pavyzdžių galima rasti ir daugiau.
Artūras Žukauskas: Pagrindinės mūsų veiklos kryptys yra apibrėžtos Saulėtekio slėnio programoje. Tai lazeriai, puslaidininkių fizika ir elektronika, nanotechnologija ir civilinė inžinerija. Ypač didelės vertės tikimės būtent iš minėtų tarpdalykinių tyrimų, kurių galimybes sustiprins šalia NFTMC įkurtas Jungtinis gyvybės mokslų centras. Šiame centre bus atliekami pasaulinio lygio biochemijos, biotechnologijos ir biologijos krypčių moksliniai tyrimai. Toks fizinių ir gyvybės mokslų „sprogstamasis mišinys“ turėtų tapti Lietuvos aukštųjų technologijų varomąja jėga.
Pastebėta, kad tik 7 proc. Lietuvos verslo įmonių mokslo institucijas laiko svarbiausiomis savo partnerėmis. Kokių priemonių turi būti imtasi, kad ši tendencija pasikeistų?
Gintaras Valušis: Sieksime skatinti inovatyviosios pramonės plėtrą, nes tik tokiam verslui reikia aukštųjų technologijų, o ne įprastinių standartinių sprendimų. NFTMC veiklos prioritetai ir bus skiriami technologinei infrastruktūrai vystyti, kad verslas, turintis poreikį aukštosioms technologijoms, galėtų jį patenkinti.
direktorius prof. Gintaras Valušis
Artūras Žukauskas: Ši problema yra abipusė, nes ir verslas, ir mokslas šiuo metu gana lėtai bręsta tarpusavio bendradarbiavimui. Tačiau situacija gana greitai pasikeistų, jei universitetų išugdytos talentingos asmenybės turėtų daugiau galimybių ateiti į verslą. Tam pirmiausia būtina taip ugdyti talentus universitetuose, kad jų mąstymas galėtų užtikrinti pažangiausių technologijų integraciją į verslą, o pats verslas taptų atviresnis šiai integracijai. Tikiuosi, kad Saulėtekio slėnis paspartins šiuos procesus.
Kokių sąlygų reikia, kad Lietuvoje kurtųsi naujos, mokslui imlios įmonės?
Gintaras Valušis: Dažnai kartojama, kad mokslas ir verslas bendradarbiauja vangiai. Manau, kad reikia kalbėti tiksliau ir akcentuoti, kad iš esmės neturime mokslo ir verslo sąveikos problemos. Mes turime inovatyviosios pramonės nebuvimo problemą. Dar tiksliau kalbant, jos šalyje yra pernelyg mažai. Mokslas sunkiai pritaikomas, net nėra labai reikalingas tradicinėms pramonės šakoms. Visos didžiosios gamybos įmonės, kurioms reikia rimtų mokslinių tyrimų, šiuo metu yra užsienyje. Ten yra kitaip, nes pramonė ieško mokslo, kad galėtų būti konkurencinga, o ne atvirkščiai. Todėl turime siekti tapti aukštųjų technologijų valstybe, ir tai daryti ne fragmentiškai dėliodami veiklas ir programas, o veikdami metodiškai ir sistemingai. Visiems žinoma banali tiesa, kad išlieka stipriausi ir ambicingiausi. Tai – natūralios konkurencinės kovos išraiška. Esame per maža šalis, turime per mažai išteklių, kad kurtume tai nesistemingai ir nekoncentruodami mokslinių bei technologinių pajėgų. Norėdami pasiekti gerų rezultatų, turime ne kopijuoti kitų šalių pavyzdžių, tačiau, atsižvelgdami į savo šalies situaciją, kūrybiškai pritaikyti jau atrastus principus.
Artūras Žukauskas: Problema ta, kad jaunos, mokslui imlios įmonės susiduria su investicijų stoka, kadangi aukštosios technologijos yra labai rizikingos ir reikalauja visiškai kitokių finansavimo schemų nei įprastas verslas. Šioje srityje didelį postūmį duotų rizikos kapitalo fondų atsiradimas, kurių idėjos šiuo metu Lietuvoje jau brandinamos. Tokie fondai, kurių veikla remtųsi rizikos paskirstymu, galėtų būti formuojami tiek privačių, tiek valstybės lėšų pagrindu.
Kaip apibūdintumėte pagrindinius naujojo nacionalinio centro privalumus?
Gintaras Valušis: Pagrindinis privalumas – atsiradusi mokslo slėnių infrastruktūra. Tai svarbu visos šalies mastu. Slėniai – labai daugiaplanis darinys, reikšmingas ne tik mokslui ir studijoms, bet ir pačiam verslui. Tai – galimybė kelti visų mokslinių tyrimų lygį. Slėniai jau dabar tampa traukos centru į užsienį išvykusiems mokslininkams. Visa nauda ir grąža neateis greitai. Tai nėra startuolių atvejai, kai rezultatus jau galime matyti po kelerių metų. Mėgstu kartoti amerikiečių išmintį, kad greita sėkmė ateina po 15 intensyvių darbo metų.
Artūras Žukauskas: Pagrindiniai centro privalumai kyla iš bendradarbiavimo su universitetais, iš mokslo ir studijų vienovės. Naujasis centras atveria jauniems žmonėms galimybes įsitraukti į itin aukšto lygio mokslinius tyrimus ir naujųjų technologijų plėtrą. Tokioje aplinkoje išugdyti talentai turėtų užtikrinti sėkmingą Lietuvos valstybės raidą, garantuoti jos ateitį.
Kalbėjosi Milda Gaulienė, Strateginės komunikacijos bendrovės „OMConsulting“ projektų vadybininkė
Projektas „Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro sukūrimas“ (Projekto kodas VP2-1.1-ŠMM-04-V-01-006).