2015 m. spalio 20–22 d. Neapolyje (Italijoje) įvyko 11-oji pasaulinė konferencija „Bioetika, medicinos etika ir teisė“, kurią organizavo UNESCO kartu su Haifos ir Neapolio universitetais. Tradicinėmis tapusios bioetikos konferencijos pasižymi tarpdiscipliniškumu: jose savo moksline patirtimi dalinasi ir bendrų sąlyčio taškų bando ieškoti genetikai, medikai, filosofai, sociologai, teologai, taip pat sveikatos priežiūros vadybininkai, slaugytojai ir daugelio kitų profesijų atstovai. Į konferenciją atvyko daugiau kaip 200 dalyvių iš Europos, Šiaurės ir Pietų Amerikos, Azijos ir Afrikos mokslo bei sveikatos priežiūros įstaigų.
Šių metų konferencijoje dalyvavome ir mes: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto Socialinių ir humanitarinių mokslų katedros atstovai doc. dr. Eimantas Peičius ir doc. dr. Raimundas Kaminskas. Mūsų pranešimas „Bioetikos integracija į medicinos mokymo programas Lietuvoje“ pateiktas bioetikos mokymo problematikai skirtoje sekcijoje.
Pastarąjį dešimtmetį plačiai diskutuojama, kaip patobulinti bioetikos, medicininės etikos ir medicininės sociologijos tikslus, tyrimų metodologiją ir turinį bei kaip atrinkti dėstyti tinkamą medžiagą. Šiai problematikai buvo skirtas ir Lietuvos mokslininkų pranešimas, kurio pagrindinė mintis – kaip suderinti humanitarinių ir socialinių mokslų (kuriems medicinos mokyklose atstovauja bioetikos dalykas) ir biomedicinos mokslų tikslus, kompetencijas bei mokymo priemones, kurios dažniausiai būna itin skirtingos, ne visada papildančios viena kitą.
ir doc. dr. Raimundas Kaminskas viešbučio „Royal Continental“ vestibiulyje,
Neapolyje (Italijoje)
Kitas svarbus pranešimo aspektas – kuo bioetikos studijos galėtų pasitarnauti, rengiant gydytojus, odontologus, slaugytojus, farmacininkus ir kitus sveikatos profesionalus. Pasidalinome patirtimi integruojant bioetikos ir medicininės etikos studijas į besikeičiančių programų turinį, pateikdami Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bioetikos mokymo modelį. Diskusijose konferencijos dalyviai taip pat domėjosi Rytų ir Centrinės Europos aukštojo mokslo kontekstu ir aptarė humanitarinių mokslų sunkumus bei su jais susijusias bioetikos ir kitų giminingų dalykų dėstymo problemas.
Mokslininkai, dalyvaujantys bioetikos mokymo procese, analizavo bioetikos temų praktinį pobūdį, skirtingų vertybinių pozicijų suderinamumą ir bioetikos dėstymo metodus. Būtent bioetikos dėstymo metodų taikymo įvairovė – atvejų analizė, dokumentinės medžiagos, grožinės literatūros ir meninių filmų bei vaidmenų pasiskirstymo scenarijai – buvo pripažįstama kaip viena stipriųjų bioetikos mokymo pusių, neturinčių analogų kitose disciplinose. Tai rodo, kad bioetikos studijos jau peržengia įprastos klasikinės akademinės disciplinos ribas. Daugelio šalių studentai ją laiko vienu įdomiausių studijų dalyku. Ar panašūs studentų požiūrio tyrimai patvirtins šią tendenciją ir Lietuvoje? Netrukus planuojame išsamiau patyrinėti studentų požiūrį į bioetikos studijas.
akademinės slaugos mokyklos direktore profesore Sara Nissim
(kairėje) ir Valensijos universiteto bioetikos profesore Marta Albert
Konferencijoje daug dėmesio buvo skirta klausimams, kas ir kaip turėtų vertinti vis aktualesnius biotechnologijų panaudojimo etikos aspektus, pavyzdžiui, medicinos robotizacijos perspektyvas. Demokratinių tradicijų ir vertybių kontekste pirmenybė teikiama individui ir aiškiai išreiškiama, kad nė vienas individas negali būti vertinamas kaip instrumentas ar naudojamas kaip priemonė bet kuriems kitiems, kad ir patiems kilniausiems, tikslams siekti. Diskusijose išaiškėjo, kad ne visada šių principų pavyksta laikytis net pažangiausiomis laikomose šalyse. Todėl ypač svarbus vaidmuo turėtų tekti nepriklausomiems bioetikos komitetams. Tokie komitetai ir Lietuvoje turėtų būti privalomi visoms sveikatos priežiūros institucijoms.
Konferencijoje vėl sugrįžta prie svarbiausio teiginio – besąlygiško kiekvieno žmogaus orumo ir išskirtinumo pripažinimo. Neatsižvelgiant į tai, visiems suprantamų etikos idealų įgyvendinimas lieka viena svarbiausių problemų, ypač Centrinės ir Rytų Europos regione, kur visuomenė dar žengia pirmuosius žingsnius demokratijos link.
Konferencijoje vykusios mokslinės diskusijos aprėpė ir kitas bioetikos aktualijas. Šių diskusijų metu LSMU mokslininkai turėjo galimybę užmegzti ryšius ir aptarti bendradarbiavimo perspektyvas su ekspertais iš Italijos, JAV, Izraelio, Indonezijos ir kitų šalių.