Spalio 28–31 d. Vilniaus universitete įvyko XII tarptautinis baltistų kongresas, į kurį susirinko apie 240 dalyvių iš 20 valstybių.
Tarptautiniai baltistų kongresai, skirti baltų kalbų tyrinėjimams, organizuojami kartą per 5 metus paeiliui Lietuvoje ir Latvijoje. Šiemet pasirinktas kiek netikėtas kongreso organizavimo būdas: atsižvelgdami į savo mokslinius interesus, sekcijas organizavo kelių valstybių mokslininkai, sujungę jėgas ir subūrę pasirinktos tematikos tyrėjus. Taip buvo sudaryta 14 sekcijų, kongreso metu suskirstytų į 8 srautus, kuriuose vienu metu vyko posėdžiai. Didžiausio mokslininkų susidomėjimo sulaukė šios sekcijos:
– „Baltų vardyno tyrimai Europos onomastikos kontekste“ (vadovės – Grasilda Blažienė ir Ilga Jansonė, 32 pranešimai);
– „XVI–XIX a. baltų tekstai išorinės ir vidinės lingvistikos sankirtoje“ (vadovės – Vilma Zubaitienė, Birutė Kabašinskaitė ir Gina Kavaliūnaitė, 29 pranešimai);
– „Baltų tarmių tyrimų statika ir dinamika: objektas, teorinės ir metodologinės nuostatos“ (vadovės – Danguolė Mikulėnienė ir Ana Stafecka, 25 pranešimai);
– „Veiksmažodžio morfosintaksė baltų kalbose“ (vadovai – Andra Kalnača, Ilzė Lokmanė ir Daiki Horiguchi).
Kitose sekcijose buvo nagrinėjami fonetikos ir fonologijos, žodžių darybos, erdvės suvokimo baltų kalbose, baltų ir finų kalbų kontaktų, baltų ir slavų akcentologijos, globalizacijos ir regionalizmo bei kiti klausimai.
Plenarinius pranešimus baltistų kongrese skaitė pasaulyje pripažinti mokslininkai: Pietro Umberto Dini (Italija), Wojciech Smoczyński (Lenkija), Jay H. Jasanoff (Didžioji Britanija) ir Axel Holvoet (Lenkija–Lietuva).
Bonifacas Stundžia, prof. dr. Genovaitė Kačiuškienė, prof. habil. dr. Dacė Markus (Dace Markus),
prof. habil. dr. Ina Druvietė (Ina Druviete), dr. Solveiga Čeiranė (Solveiga Čeirane), prof. dr. Ana
Vulanė (Anna Vulāne), doc. dr. Jurgis Pakerys. Baltų centro nuotr.
Kongrese dalyvavo ir keturi Šiaulių universiteto kalbininkai. Jie skaitė pranešimus šiose sekcijose: „XVI–XIX a. baltų tekstai išorinės ir vidinės lingvistikos sankirtoje“ (Bronius Maskuliūnas), „Baltų tarmių tyrimų statika ir dinamika: objektas, teorinės ir metodologinės nuostatos“ (Genovaitė Kačiuškienė) ir „Veiksmažodžio morfosintaksė baltų kalbose“ (Regina Kvašytė ir Ina Poškuvienė).
Kongreso organizatoriai pasirūpino galimybe pasirinkti įvairių baltistinių tyrimų knygų – tiek senesnių, tiek neseniai išleistų, tarp jų ir niekur nepardavinėjamų. Savo produkcija prekiavo Lietuvių kalbos instituto ir Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro leidyklos. Kongreso dalyviams buvo surengta įvairi kultūrinė programa: ekskursijos po Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą ir Valdovų rūmus, galimybė apžiūrėti VU bibliotekos fonduose saugomus senuosius leidinius ir vakaronė. Paskutinę kongreso dieną surengta išvyka į Trakus ir Kernavę. Pasirengimu šiai išvykai laikytinas seminaras „Senųjų Lietuvos sostinių – Kernavės ir Trakų – baltistiniai tyrimai“. Visa tai praturtino kongresą.
Kongresų tradicija – ambasadorių sveikinimai per kongreso atidarymą ir lankymasis ambasadoje. Šį kartą dalyvius pasveikino Latvijos ambasadorius Lietuvoje dr. Einaras Semanis ir Italijos ambasadorius Lietuvoje Stefano Taliani de Marchio. Latvijos ambasadoriaus kvietimu pasinaudojo iš Latvijos atvykę kongreso dalyviai. Straipsnio autorei, kaip „Baltų centro“ – Šiauliuose veikiančios visuomeninės organizacijos – vadovei, tai buvo puiki proga susipažinti su neseniai pareigas pradėjusiu eiti naujuoju ambasadoriumi, su kurio vadovaujama institucija teks ne kartą bendrauti ateityje.
Išsamesnę informaciją apie baltistų kongresą ir kongreso pranešimų tezes galima rasti svetainėje http://www.baltistukongresas.flf.vu.lt/index.php/lt/