Mykolo Romerio universitetas jau ne pirmus metus išskirtinį dėmesį skiria trečiosios pakopos studijų arba doktorantūros kokybės stiprinimui. Šiemet kartu su pasikeitusia aukštosios mokyklos struktūra prie Mokslo ir inovacijų paramos centro (buvusio Mokslo centro) įsteigta Socialinių inovacijų doktorantūros mokykla (SIDM), kurios vadovą dr. Andrių Puksą savo mintimis apie struktūrinius pokyčius, doktorantūros ateitį ir perspektyvas paprašė pasidalinti Vaidotas Norkus
– Kas slepiasi už pavadinimo „Socialinių inovacijų doktorantūros mokykla“?
– Jokios paslapties nėra. Tai tos pačios universiteto ir prieš minėtos mokyklos įsteigimą vykdytos teisės, vadybos, psichologijos, ekonomikos, edukologijos ir filologijos mokslo krypčių doktorantūros studijos su aiškia ir kryptinga orientacija į kokybę ir inovatyvios doktorantūros studijų principų atitiktį. Tiesa, „tos pačios studijos“ – tik laikinai, nes ruošiamės plėtrai. Jau ne pirmus metus jautėme augantį poreikį stiprinti doktorantūros studijų tarpdiscipliniškumą ir tarptautiškumą. Atėjo laikas kryptingai veikti. Sąlygos tam ypač palankios – universitete savo aktyvią veiklą pradėjo socialinių inovacijų laboratorijų tinklas „MRU LAB“, nuolat plečiami užsienio ir nacionalinių partnerių tinklai. Visos galimybės yra, lieka tik jomis pasinaudoti.
– Paminėjote socialinių inovacijų laboratorijų tinklą „MRU LAB“. Papasakokite apie jį.
– Šiemet įsteigta 19 laboratorijų, kurių tikslas – sutelkti ir tikslingai panaudoti turimą mokslinį potencialą. Tai kartu ir galimybė atsiskleisti jauniesiems tyrėjams, imtis iniciatyvos, įgyvendinti savo vizijas ir tikslus, dalyvauti projektinėje veikloje, plėtoti ir stiprinti produktyvius ir abipusiai naudingus mokslo ryšius su visuomene bei verslu ir valdymo institucijomis. Pagrindinis laboratorijų privalumas – atvirumas ir vidaus, ir išorės mokslininkams. Mokslininkų koncentracija laboratorijose padės išvengti mokslinio potencialo trūkumo, atliekant mokslinius tyrimus bei dalyvaujant projektinėse veiklose. Nereikia pamiršti ir aukščiausius standartus atitinkančios infrastruktūros – šios laboratorijos darbą pradėjo vos prieš mėnesį duris atvėrusiame moderniame universiteto korpuse.
– Koks vaidmuo numatomas Socialinių inovacijų doktorantūros mokyklai ir doktorantams šiose laboratorijose?
– Doktorantai ir po doktorantūros organizuojamose studijose dalyvaujantys tyrėjai kviečiami įsitraukti į jau vykdomą veiklą bei inicijuoti naujas veiklos kryptis kartu su patyrusiais mokslininkais. Laboratorijos jiems sudaro puikias sąlygas atlikti mokslinius tyrimus, atitinkančius pasirinktas temas.
– Ar visuomenėje paplitęs skeptiškas požiūris į socialines inovacijas nekelia papildomų sunkumų?
– Net ir pats žodis „inovacijos“ visiems yra priimtinas. Tenka apgailestauti, kad kartais inovacijų ne tik kad nesiekiama, bet jų net prisibijoma. Naujos idėjos, procesai, veiklos formos kartais traktuojamos kaip intervencija į jau susiformavusią komforto zoną. Būna ir taip, tačiau pažangą būtina skatinti. Ne visiems sąvoka „socialinės inovacijos“ yra suprantama. Kartais tai laikoma „mados dalyku“, jau nė nekalbant apie turinį. Daugumai kur kas lengviau suprasti, kas yra technologinės inovacijos. Tačiau situacija sparčiai keičiasi – lieka vis mažiau abejojančių, kad socialiniai mokslai, pasinaudodami naujomis idėjomis ir naujų tyrimų rezultatais, gali pasiūlyti sprendimų, kurie būtų aktualūs ir tenkintų socialinius šiuolaikinės visuomenės poreikius.
– Koks vaidmuo numatytas doktorantūrai?
– Kai kalbame apie doktorantūrą, kalbame apie pažangą. Jaunieji tyrėjai – mokslo potencialas ir auganti dabar dirbančių mokslininkų pamaina. Galima drąsiai teigti, kad pokyčiai lengviau atkeliauja per jaunuosius mokslininkus. Kryptingai dirbame ugdydami doktorantų kūrybinius gebėjimus plačiąja prasme. Inovatyvumo sąvoka yra neatsiejama nuo doktorantūros studijų, nes trečiosios pakopos studijos turi atitikti naujovių paieškos principus. Žinau, kad ir kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose brandinami ambicingi planai, kaip stiprinti doktorantūros studijas. Tai suteikia daug vilčių.
– Susidaro įspūdis, kad ne tik jaunieji tyrėjai, bet ir Lietuvos mokslininkai nelabai girdimi ir matomi. Ar pritariate tam?
– Pagrindinis mokslo sklaidos kanalas – mokslo publikacijos. Čia mūsų mokslininkai ir jaunieji tyrėjai tikrai girdimi, matomi ir skaitomi. Tačiau yra nemažai ir mokslo populiarinimo šaltinių bei kanalų, kuriuos mokslininkai ne visiškai išnaudoja. Tarp jų paminėtini socialiniai tinklai, tinklaraščiai, specializuoti tinklalapiai. Mokslo populiarinimui nėra iki galo išnaudojama ir žiniasklaida. Smagu paskaityti „Iliustruotąjį mokslą“, tačiau negalima pamiršti ir apie rimtus nacionalinius sklaidos kanalus. Turiu omenyje mokslininkų laikraštį „Mokslo Lietuva“, kuriame publikuojama nemažai naujos, kokybiškai parengtos medžiagos. Nereikėtų pamiršti ir Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos leidžiamo leidinio „Odė mokslui“.
– Dažnai tenka girdėti apie nepakankamą jaunųjų tyrėjų ir patyrusių mokslininkų interesų atstovavimą. Kaip yra iš tikrųjų?
Neabejoju, kad daug kas tikėtųsi iš manęs pritarimo tokiam teiginiui. Tačiau būtų ydinga kalbėti apie nepakankamą atstovavimą. Pradėkime nuo jaunųjų tyrėjų. Dalis aukštųjų mokyklų turi doktorantams atstovaujančius padalinius, kurių tikslai – tie patys, o skiriasi tik pavadinimai, pavyzdžiui, doktorantų draugijos, doktorantų klubai ir pan. Jauniesiems tyrėjams užtikrintas atstovavimas ir platesniu mastu. Tai ir Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga, ir Lietuvos mokslininkų sąjunga. Palaikymo Lietuvos jaunieji tyrėjai sulaukia ir iš Europoje jiems atstovaujančios EURODOC organizacijos.
Kalbėdamas apie Lietuvos mokslininkų atstovavimą, dar kartą grįšiu prie jau minėtos Lietuvos mokslininkų sąjungos (LMS). Mokslininkams užtikrintas atstovavimas ne tik nacionaliniu mastu. Ši sąjunga atveria vis didesnes galimybes jauniesiems tyrėjams dalyvauti „EuroScience“ ir kitose Europos bei pasaulinėse mokslininkų organizacijose. Taigi, reikia tik imtis iniciatyvos. Problema yra ne organizacijų buvimas ar nebuvimas, bet pačių jaunųjų tyrėjų įsitraukimas į tokių organizacijų veiklą ir savo teisių bei teisėtų interesų atstovavimas. Joks klausimas nebus išspręstas, jei jaunasis mokslininkas tik lauks aktyvių kolegų veiksmų. Patikėkite, jie taip pat mieliau pasirinktų pasyvų vaidmenį.
Interviu rengėjas yra MRU LAB Socialinių inovacijų laboratorijų tinklo komunikacijos specialistas