Žvejybos poveikis Baltijos jūros dugnui

Rasa Ramonaitė

Klaipėdos universiteto Jūros mokslų ir technologijų centro mokslininkų grupė 2014–2016 metais vykdo Lietuvos mokslo tarybos remiamą projektą „Žvejybos dugniniais tralais intensyvumas ir poveikis Lietuvos Baltijos jūros dugno ekosistemai“. Šio projekto tikslas – įvertinti dugno tralavimo intensyvumą Lietuvos Baltijos jūros akvatorijoje ir ištirti jų poveikį dugno bendrijoms, buveinėms bei žuvų mitybiniams ištekliams.

Žvejybos dugniniais tralais Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje (LIEZ) poveikio tyrimo tarpiniai rezultatai privertė sunerimti ne tik jūros biologus, bet ir plačiąją visuomenę. Pastaruoju metu, taikant naujus metodus, siekiama įvertinti ir pagerinti Europos jūrų būklę. Klaipėdos universitete atliekamų mokslinių tyrimų rezultatai turėtų suteikti naujų ir išsamesnių žinių apie Baltijos jūros dugno būklę.

Universiteto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Darius Daunys teigia, kad šis projektas vykdomas keliais etapais. Pirmiausia atlikta palydovinių duomenų analizė, surinkti laivų stebėjimo sistemos (VMS) duomenys, sudaryta ArcGis duomenų bazė apie dugninius tralavimus vykdančių laivų judėjimą LIEZ 2005–2013 m. laikotarpiu, atlikta šių duomenų erdvinė analizė. Iš beveik ketvirčio milijonų įrašų išskirti 69 tūkstančiai įrašų laivų, kurie traluoja. Atlikus jų plaukimo trajektorijų analizę, paaiškėjo, kad bendras dugninių tralavimų rajono plotas užėmė apie 75 proc. viso LIEZ ploto. Intensyviausi tralavimai nuolat vykdyti pietvakarinėje LIEZ dalyje 30–70 m gylyje.

Jau šią vasarą pradėtas vykdyti antrasis projekto etapas, kurio metu Klaipėdos universiteto mokslinių tyrimų laivu „Mintis“ atliekami lauko darbai: akustiniais prietaisais vertinami dugno reljefo pokyčiai, su gruntotraukiais renkami dugno pavyzdžiai gyvūnų bendrijų pažeidimams nustatyti. Nuotolinio valdymo povandeniniais robotais apžiūrėjus jūros dugną, paaiškėjo, kad, žvejybos tralą tempiant jūros dugnu ir gaudant plekšnes ar menkes, dugno paviršiuje paliekami ryškūs pėdsakai – giliausios tralo vagos siekia 0,35 m, o jų plotis – iki 4 m. Taip tralų vagose iškasami ir jų pakraščiuose nauju grunto sluoksniu užklojami visi jūros dugno gyventojai – vėžiagyviai, moliuskai, priapulidai ir kiti gyvūnai, kurie yra svarbus tų pačių dugninių žuvų maisto šaltinis.

Labiausiai mokslininkus nustebino vaizdai, atskleidžiantys iki šiol nežinomą dugninio tralavimo poveikį – sieros vandeniliu prisotintų gilių nuosėdų atidengimą jūros dugno paviršiuje. Šiose vietose, kaip ir giluminiuose Baltijos rajonuose, nėra deguonies, o jūros dugno gyvūnams nuodingu sieros vandeniliu čia maitinasi Beggiatoa genties bakterijos. Šių bakterijų kolonijos jūros dugne lengvai atpažįstamos dėl savo balkšvos spalvos, kurią įgauna kaupdamos sierą. Kiek ilgai šios tralų žymės išlieka jūros dugne ir kaip greitai atsikuria dugno gyvūnų bendrijos – tolesnis mokslininkų grupės darbas.

„Šis tyrimas suteikė visiškai naujų žinių apie jūros dugno būklę Lietuvos jūrinės akvatorijos dalyse, kurios ypač svarbios žvejybai. Remiantis šio tyrimo duomenimis, bus galima tiksliai planuoti ir atlikti šių teritorijų būklės stebėjimus, kad jūros dugno pažeidimai nepasiektų kritinio lygio. Tyrimas suteikė ir teigiamos informacijos – tik apie 10 proc. intensyvaus tralavimo teritorijų persidengia su rajonais, kurie svarbūs Lietuvos vandenyse žiemojančioms ir nykstančioms jūrinėms antims – nuodėgulėms. Šie jūriniai paukščiai retai matomi krante. Jie maitinasi dugno gyvūnais, panerdami į 30–40 m gylį, tad jūros dugno būklė jiems ypač svarbi“, – teigia tyrimą atliekantis mokslininkas doc. D. Daunys.

Parengta pagal Klaipėdos universiteto Rinkodaros ir tarptautinių ryšių skyriaus pranešimą