Algimantas Gražulis
Lapkričio 25–26 dienomis Klaipėdoje vyko seminaras, kuris yra projekto „Neringos forto išsaugojimas ir jo tvarus naudojimas“ sudėtinė dalis. Pirmąją dieną „Amberton“ viešbučio konferencijų salėje gausiai susirinkę renginio dalyviai ir svečiai, iš viršaus apžvalgę apačioje plytinčias senųjų Klaipėdos uostų ir uostelių akvatorijas, vandens kultūros paveldo kompleksus ir kitus objektus, išklausė Lietuvos ir Norvegijos atstovų pranešimus apie atvirų ir vidaus vandenų kultūros paveldą, jo būklę, tausojamąjį naudojimą ir tinkamą pritaikymą.
Lietuvos jūrų muziejaus direktorė O. Žalienė išnagrinėjo visą projektą „Neringos forto išsaugojimas ir jo tvarus naudojimas“. Kalbėta ir apie istorinius tarptautinius vandens kelius bei jų tradiciją. Norvegijos Stavangerio muziejaus atstovas Haraldas Hamrė pranešime „Senosios vandens infrastruktūros pritaikymo patirtis Norvegijoje“ priminė senuosius Stavangerio ir Klaipėdos jūrų uostų bei kitus Lietuvos jūrinius ryšius, istorinio norvegiškų silkių vandens kelio, ypač išplėtoto po 1815 m., tradiciją. Išsamius pranešimus apie nuveiktus ir planuojamus Klaipėdos miesto jūrų ir vidaus vandenų kultūros paveldo pritaikymo bei atskleidimo darbus ir iškilusias problemas perskaitė Klaipėdos miesto vyriausiasis architektas Almantas Mureika. Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška apžvelgė senojo „Union“ trąšų fabriko, jo laivų, įspūdingų sandėlių ir viso komplekso istoriją. Kartu su architektu Sauliumi Plunge jie išdėstė projektinius komplekso restauravimo ir pritaikymo pasiūlymus. Valstybinės kultūros paveldo komisijos darbuotojas Algimantas Gražulis pristatė pranešimą „Senosios vidaus vandenų infrastruktūros pažinimo, atskleidimo ir pritaikymo patirtis Lietuvoje“, o ICOMOS narys Kęstutis Demereckas išsamiai išnagrinėjo tarpukariu įrengtos Neringos forto (Kopgalio tvirtovės) fosos jungties (uostelio) su Kuršių mariomis istoriją.
Antrą dieną seminaro dalyviai ankstyvą rytą persikėlė į Kuršių neriją, susipažino su Kopgalio tvirtove, jos vandens infrastruktūra, vykdomais Centrinio reduto pritaikymo darbais ir dalyvavo idėjų konkurse „Neringos forto fosos jungties su Kuršių mariomis atkūrimo ir pritaikymo galimybės“. Tiesa, jungties su mariomis atkūrimo idėjos po K. Demerecko pranešimo buvo atsisakyta. Apsispręsta siūlyti tik tvirtovės fosos panaudojimo ir pritaikymo idėjas. Penkios konkurso dalyvių grupės aptarė fosos pritaikymo idėjas, po to jas išdėstė seminaro dalyviams. Geriausios idėjos turėtų būti panaudotos praturtinant Jūrų muziejaus teikiamų viešųjų paslaugų arsenalą.