Neseniai Aleksandro Stulginskio universiteto Ekonomikos mokslo krypties taryboje apginta Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto mokslo darbuotojos Vidos Dabkienės disertacija „Šeimos ūkių santykinio darnumo vertinimas, naudojant Ūkių apskaitos duomenų tinklo duomenis“.
Disertacija parengta Aleksandro Stulginskio universitete, mokslinė vadovė – prof. Vlada Vitunskienė. Disertacijos tikslas – parengti ūkių vertinimo priemonę, integruojančią darnaus vystymosi ekonominę, socialinę ir aplinkos dimensijas, pritaikytą Ūkių apskaitos duomenų tinklo (ŪADT) duomenims, ir įvertinti Lietuvos šeimos ūkius darnaus vystymosi aspektu.
Teorinėje disertacijos dalyje išnagrinėtos darnumo žemės ūkyje sampratos interpretacijos ir pateikti žemės ūkio vertinimo ypatumai, atskleistas rodiklių rinkiniais paremto ūkio darnumo vertinimo pritaikomumas ir darnios plėtros galimybės. Susisteminti ūkių darnumo tyrimai pagal duomenų panaudojimo šaltinius leido išskirti dvi tyrimų grupes: visą apimantį ir greitąjį ūkių darnumo vertinimą. Atskleisti šių ūkių darnumo vertinimų ribotumai ir galimybės, pabrėžiant ŪADT duomenų pritaikymą ūkių darnumui vertinti, kaip kaupiamą ir kasmet atnaujinamą informaciją apie ūkius. ŪADT duomenų pirminė paskirtis siejama su ūkių veiklos gamybos ir ekonominių rezultatų stebėsena bei bendrosios žemės ūkio politikos poveikio ūkių pajamoms tarp ES šalių narių palyginimu, todėl nėra pritaikyta ūkių darnumui vertinti. Šiam trūkumui pašalinti ir ūkių ekonominėms, aplinkos bei socialinėms charakteristikoms atskleisti sudaryti „proxy“ rodikliai.
Ūkių darnumo tyrimo analizė paremta trijų darnumo probleminių sričių identifikavimu ir darnumo dedamųjų sąveika, kuri atskleidžia vienodą aplinkos (taršos, ŠESD emisijos, bioįvairovės ir kt.), ekonominių (našumo, mokumo, finansinio stabilumo ir kt.) ir socialinių (gyvenimo kokybės užtikrinimo, darbo sąlygų, veiklos tęstinumo ir kt.) aspektų plėtotę. Vertinimui pasirinktas santykinis, o ne absoliutus darnumas, atsižvelgiant į tai, kad nėra „optimalaus darnumo lygio“, todėl ne visiems rodikliams įmanoma nustatyti tikslų etaloninį lygį. Naudojant ŪADT duomenis, yra pakankama duomenų eilutė lyginamajai analizei su pasiektais ūkiuose geriausiais rezultatais atlikti. Disertaciniame darbe atskleidžiama tiek šeimos ūkių svarba pasaulyje, ES ir Lietuvoje (siekiant, kad šeimos ūkiai būtų socialiai reikšmingi, ekonomiškai gyvybingi ir draugiški aplinkai), tiek šeimos ūkių apibrėžties klausimai, tiek skirtumai tarp šeimos ir kitų ūkių darnumo vertinimo kontekste.
Šeimos ūkio santykinio darnumo vertinimo priemonė parengta remiantis ekspertiniu faktorinės duomenų analizės, jautrumo analizės, duomenų normalizavimo ir kitais metodais. Šeimos ūkio darnumo vertinimo priemonė sudaryta iš trijų pakopų: 1) rodiklių rinkinių pagal kiekvieną – ekonominę, aplinkos ir socialinę – dimensiją (iš viso 23 rodikliai); 2) ekonominio, aplinkos ir socialinio darnumo subindeksų, sudarytų agreguojant rodiklius pagal kiekvieną darnumo dimensiją; 3) ūkio santykinio darnumo indekso (ŪSDI), sudaryto agreguojant visus tris subindeksus.
Empiriniam tyrimui buvo pasirinkti 2003, 2008 ir 2012 metų duomenys. Toks pasirinkimas buvo tikslingas: metai prieš Lietuvos įstojimą į ES, metai prieš ekonominę krizę Lietuvoje (2009 m.) ir paskutiniai prieinami duomenys, pradėjus rengti disertacijos antrąjį ir trečiąjį skyrius. Buvo tiriamas statinis Lietuvos šeimos ūkių santykinis darnumas, kadangi dėl ūkių, įtraukiamų į ŪADT, kasmetinės rotacijos ir ūkių konfidencialumo užtikrinimo nėra galimybės nagrinėti šių duomenų dinamiką. Dinamikos požiūriu buvo vertinami ūkių santykinio darnumo skirtumų tarp nagrinėjamų ūkių dydžių klasių pokyčiai. Empirinio tyrimo duomenims interpretuoti naudotas grafinio vaizdavimo metodas, vienfaktorė dispersinė analizė, daugialypė regresinė, lyginamoji analizė ir kt.
Išskirti trys pagrindiniai empirinio tyrimo rezultatų pjūviai: pagal ūkių dydžio klases (NŽŪN ha), pagal Lietuvos apskritis (NUTS 3 regionus) ir veiksnius, lemiančius ūkio darnumą. Tyrimų rezultatai paskelbti mokslo straipsniuose. Vienas iš jų referuojamas „ISI WEb of Science“. Parengta pagal Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto informaciją