Nauja Lietuvos mokslo premijų komisijos sudėtis
Lietuvos respublikos Vyriausybė Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu naujai trejų metų kadencijai patvirtino Lietuvos mokslo premijų komisijos sudėtį. Komisija sudaroma iš 29 narių. Iš jų 3 nariai yra komisijos vadovai, 11 narių yra Humanitarinių ir socialinių mokslų sekcijoje, 15 narių –Fizinių, biomedicinos, žemės ūkio ir technologijos mokslų sekcijoje. Komisijos nariai jos veikloje gali dalyvauti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Premijų komisijos narių kandidatūras Švietimo ir mokslo ministerijai pasiūlė Lietuvos mokslų akademija, Lietuvos mokslo taryba, mokslo ir studijų institucijos, kitos tyrėjų organizacijos. Komisijos pirmininku patvirtintas Vilniaus universiteto Radiofizikos katedros profesorius Jūras Banys, jo pavaduotoju – Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanas Rimvydas Petrauskas, Komisijos moksliniu sekretoriumi – Lietuvos mokslo akademijos vyriausiasis mokslinis sekretorius Vytautas Basys.
Pagrindinė Komisijos funkcija yra kasmet už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus paskirti Lietuvos mokslo premijas.
Atnaujinta aukštojo mokslo taryba
Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė patvirtino atnaujintą Aukštojo mokslo tarybos sudėtį. Į Aukštojo mokslo tarybą įtraukta daugiau socialinių partnerių – darbdavių – atstovų. „Nustatant Lietuvos aukštojo mokslo plėtros ir kokybės gerinimo kryptis labai svarbi strateginių partnerių nuomonė, tad nuo šiol Aukštojo mokslo taryboje sustiprės darbdavių balsas“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.
Į Aukštojo mokslo tarybą, kuri sudaroma kas dvejus metus keičiant dalį sudėties, konkurso būdu atrinkti penki asmenys, pakeisiantys kadenciją baigusius Tarybos narius. Taryboje ketverius metus dirbs Pramonininkų konfederacijos pasiūlytas kandidatas – „Lietuvos energijos“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Dalius Misiūnas bei Lietuvos verslo konfederacijos deleguotas „ULA Technologies“ direktorius Dalius Raškinis. Į Aukštojo mokslo tarybą taip pat įeis Žinių ekonomikos forumo delegatas – „EKSPLA“ generalinis direktorius Kęstutis Jasiūnas bei Mykolo Romerio universiteto Teisės filosofijos ir istorijos katedros vedėjas profesorius Darijus Beinoravičius ir Kauno technologijos universiteto profesorius Algis Krupavičius.
Iki 2017 m. gruodžio 18 d. Aukštojo mokslo taryboje dirbs Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Valdemaras Razumas (Tarybos pirmininkas), „Ida Basar“ direktorius Vaclovas Kontrauskas (Tarybos pirmininko pavaduotojas), Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius Renaldas Gudauskas, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos direktorė Liucija Nijolė Kikutienė, Baltijos pažangių technologijų instituto Informacinių technologijų skyriaus vedėjas ir Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakulteto docentas Tomas Krilavičius, Kauno technologijos universiteto Europos instituto profesorius Kęstutis Kriščiūnas, „Arvi“ ir ko personalo vadovas Justas Kučinskas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorius Rimvydas Petrauskas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Artūras Stimbirys ir Marijampolės kolegijos direktorius Vaidotas Viliūnas.
Visuomenėje pripažintų ir nepriekaištingą reputaciją turinčių asmenų iš švietimo, mokslo, kultūros, verslo ar viešojo sektoriaus kandidatūras galėjo siūlyti asociacijos, įstaigos, įmonės, fiziniai asmenys. Aukštojo mokslo taryba yra Švietimo ir mokslo ministerijos patariamoji institucija strateginiais aukštojo mokslo plėtros ir kokybės gerinimo klausimais. Ji kasmet rengia išvadas dėl aukštojo mokslo būklės, kurias pristato ministrui ir Vyriausybei. Taip pat analizuoja ir teikia siūlymus dėl teisės aktų, susijusių su aukštuoju mokslu bei inicijuoja konferencijas, pasitarimus, forumus ir ekspertinius renginius aukštojo mokslo plėtros klausimais.
Aukštojo mokslo tarybą sudaro 15 narių, tarybos nario kadencija – 4 metai. Tas pats asmuo gali būti Tarybos narys ne daugiau kaip 2 kadencijas iš eilės. Aukštojo mokslo taryba sudaroma rotacijos principu. Dalis jos narių keičiasi kas 2 metus. Tarybos pirmininką ir jo pavaduotoją skiria švietimo ir mokslo ministras. Aukštojo mokslo tarybos nuostatus ir darbo reglamentą galite rasti Švietimo ir mokslo ministerijos internetiniame tinklalapyje.
Lietuvos gyvybės mokslų tyrėjams – naujos perspektyvos pasaulinėse rinkose
Lietuva jungiasi į Europos molekulinės biologijos mokslo tinklą, vienijantį gyvybės mokslininkų bendruomenę. Lietuvos mokslininkams – tai tarptautinis pripažinimas ir galimybės naudotis bendrais tyrimų ištekliais ir dalyvauti priešakiniuose tyrimuose. „Lietuvos mokslininkai, dirbantys molekulinės biologijos srityje, yra vieni stipriausių mokslo atstovų Lietuvoje, jie buvo gerai įvertinti tarptautinių ekspertų atlikto mokslinės veiklos palyginamojo tyrimo metu, – sako švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. – Prisijungimas prie Europos molekulinės biologijos konferencijos ir laboratorijos leis dar labiau sustiprinti šią sritį ir suteiks Lietuvos tyrėjams, ypač jaunimui, naujų galimybių, taip pat sudarys sąlygas didesniam Lietuvos mokslo tarptautiškumui.“
Lietuva priėmė sprendimą įsijungti į Europos molekulinės biologijos konferencijos veiklą. Tarptautinę narystės sutartį galutinai turės ratifikuoti LR Seimas. Europos molekulinės biologijos konferencijos tikslas – Europoje koordinuoti gyvybės mokslų srities tyrimus ir užtikrinti, kad jų tematika ir infrastruktūra būtų pasaulinio lygio, o svarbiausiose kryptyse užimtų pirmaujančias pozicijas. Šio tikslo siekiama koordinuojant nacionalinius mokslinių tyrimų infrastruktūrų išteklius, keliant šalių narių mokslinių tyrimų kokybę, organizuojant mokymus, teikiant mokslines stipendijas ir skatinant bendradarbiavimą. Šios priemonės turi užtikrinti tvarų gyvybės mokslų, molekulinės biologijos, biofarmacijos ir biotechnologijų pramonės augimą šalyse narėse ir Europoje.
Prisijungimas prie susitarimo dėl Europos molekulinės biologijos konferencijos įkūrimo atvers galimybes Lietuvoje vykdomus tyrimus glaudžiau integruoti į Europos mokslinių tyrimų erdvę. Taip pat suteiks tarptautinių stažuočių galimybes visų pakopų studentams ir mokslininkams ir sudarys palankias sąlygas ugdyti nacionalinius mokslo administratorius, kurie perimtų geriausią mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros infrastruktūros valdymo praktiką ir perkeltų ją į Lietuvą.
Praėjusių metų rugsėjo 29 d. Lietuva jau tapo Europos molekulinės biologijos laboratorijos nare kandidate. Lietuvos mokslininkai gali naudotis Europos molekulinės biologijos laboratorijos įranga, paslaugomis ir mokymo programomis, vykdyti bendrus projektus su kolegomis iš visos Europos. Jauni Lietuvos tyrėjai gauna galimybę studijuoti prestižinėse doktorantūros ir podoktorantūros programose.
Parengta pagal Švietimo ir mokslo ministerijos Komunikacijos skyriaus pranešimus.