2018 m. vasario 16 d. sukaks šimtas metų, kai Lietuvos taryba pasirašė istorinį aktą, pranešdama pasauliui, kad atkuriama nepriklausoma Lietuvos valstybė. Artėjantis Lietuvos nepriklausomybės šimtmetis sureikšmina valstybingumo raišką mūsų sostinėje. Tenka apgailestauti, kad viešose Vilniaus erdvėse akivaizdžiai trūksta žymenų, rodančių tautos ir valstybės istoriją. Net Vytį – mūsų valstybės herbą – matome tik ant Aušros vartų.
Viena iš galimybių įspūdingai reprezentuoti Lietuvos sostinę istoriniame kontekste – atstatyti jos raidos ribų istorinius žymenis – Baltuosius stulpus. Tai simboliniai miesto vartai: 6 m aukščio plytų mūro poriniai stulpai, viršuje vainikuoti metaliniais Vyčiais (architektas Žozefas Pusjė). XIX amžiaus pradžioje jie buvo pastatyti miesto užkardų vietoje prie pagrindinių iš miesto vedančių kelių: Jono Basanavičiaus gatvės pabaigoje, Antakalnyje, Liepkalnio gatvėje.
Vėliau Vyčius keitė dvigalviai Rusijos imperijos ir Lenkijos ereliai. Ilgiausiai išliko Jono Basanavičiaus ir Simono Konarskio gatvių sankryžoje stovėję Baltieji stulpai – jie buvo nugriauti Stalino okupacijos laikais, apie 1952 m. Tad nebeliko svarbiausios žymės, kad čia būta vartų į Lietuvos sostinę.
Baltieji stulpai turi ir turtingą istorinę atmintį, susijusią su miesto riba: Napoleono sutikimą, sukilėlių kovas, tautos didvyrio Simono Konarskio viešą egzekuciją ir kt. Be jų, netenka semantinės jungties ir kiti šios vietos paminklai: keliautojų globėjo šv. Jackaus koplytėlė, muitinės ir buvusio legendinio Pohuliankos restorano pastatai.
Miesto visuomenė palankiai sutiktų sprendimą atstatyti Baltuosius stulpus kaip valstybingumo simbolį. Realizacijai istoriografinės medžiagos – piešinių, nuotraukų, atvirukų – yra pakankamai. Projekto įgyvendinimas nebūtų nei brangus, nei ilgai trunkantis. Esame įsitikinę, kad Lietuvos sostinės įvaizdžiui tai būtų tikrai svarus papildymas, stiprinantis vilnietiškąją tapatybę ir miestelėnų pilietiškumą. Šį pasiūlymą būtina neatidėliojant teikti svarstyti Vilniaus miesto savivaldybės Tarybai.