Prof. dr. Jonas Jasaitis
(Pabaiga. Pradžia – 2015 m. 22-ajame numeryje)
3. Ar Lietuvai svarbi tik trijų miestų ateitis?
Įsivyravus požiūriui, kad naujausias technologijas naudojanti arba jas išbandanti pramonė Lietuvoje geriausiai gali būti plėtojama tik trijuose didžiuosiuose miestuose, t. y. mažiau nei 1 proc. teritorijos, likusi valstybės dalis yra pasmerkta stagnacijai, ekonominiam ir net moraliniam nuosmukiui. Destrukcinių pokyčių kontekste praranda prasmę tokie valstybės raidos uždaviniai, kaip subalansuota darni regionų plėtotė, tautinio ir etnografinio paveldo puoselėjimas ir jo pritaikymas moderniajai visuomenei, mokslo populiarinimas, atokesnėse vietovėse gyvenančio jaunimo profesinis orientavimas, pilietinės visuomenės formavimas, socialinės, kultūrinės ir politinės atskirties mažinimas ar tikros savivaldos kūrimas.
Agresyviosios urbanizacijos ir globalizacijos šalininkams, užimantiems stipriausias pozicijas ne tik strateginio planavimo, bet ir valstybės valdymo ir net tarptautine integracija besirūpinančiose institucijose, šių uždavinių sprendimas yra neįdomus, net nesuprantamas, todėl strateginio valdymo ar savivaldos pokyčiai net neplanuojami. Jau praėjo daugiau kaip du dešimtmečiai, tačiau joks pasiūlymas įgyvendinti realią, visuomenę telkiančią ir aktyviai veikti skatinančią savivaldą nebuvo įgyvendintas.
- Kada ryšimės kurti savivaldos sistemą?
Net ilgametę veiklos savivaldybių institucijose patirtį turintys specialistai atvirai pripažįsta, kad tai, ką dabar vadiname savivalda, tėra tik jos primityvi imitacija. Ir toliau savivaldybių tarybų rinkimuose taikant proporcinę („partinių sąrašų“) sistemą, iš rinkėjų praktiškai atimta teisė dalyvauti, renkant tarybų narius. Jokių tikros savivaldos teisių neturi arčiausiai gyventojų esanti institucija –seniūnija. Kaip ir anksčiau, jai pavestos tik savivaldybės administracijos filialo funkcijos, o seniūnas tėra tik skiriamas valstybės tarnautojas. Antikonstitucinis pseudosavivaldos darinio – seniūnaitijos prievartinis kūrimas tik apsunkino vietos bendruomenių dalyvavimą savivaldoje. Valdančiųjų grupuočių sumišimą ir susierzinimą sukėlę tiesioginiai mero rinkimai radikalių permainų savivaldoje neatnešė, nes ir mero, ir tarybos funkcijos nesikeitė. Nekeičiant funkcijų, nieko nepadėtų ir tiesioginiai seniūnų rinkimai, apie kuriuos retkarčiais užsimenama žiniasklaidoje. Bet svarbiausia – strateginio valdymo esmės ignoravimas, rengiant tiek savivaldybių, tiek ir regionų strateginės plėtros planus.
Tokio selektyvaus, tik į tris didžiuosius miestus orientuoto, valdymo pasekmės – akivaizdžios. Valstybė jau neteko daugiau kaip 800 tūkst. piliečių. Išvyko labiausiai išsilavinę, energingi, su nuosmukiu, skurdu, biurokratizmu ir korupcija, chamizmu bei nusikalstamumu nesitaikstantys asmenys. Svetur gaudami nuo dviejų iki dešimties kartų didesnį atlyginimą, įgyvendinę profesinės karjeros siekius, dalyvaujantys sėkmingai plėtojamame tarptautiniame versle, jie nemato jokios paskatos sugrįžti ir prisidėti prie valstybės pažangos. Nė vienos savivaldybės administracijoje nepavyko rasti darbuotojų, atsakingų už ryšių su išvykusiais mūsų valstybės piliečiais palaikymą ir sąlygų jiems sugrįžti kūrimą. Selektyvusis valstybės raidos planavimas ypač stipriai paveikė ir studijuojančio bei apie mokslininko karjerą mąstančio jaunimo požiūrį. Gerai žinoma, kokios reakcijos būtų sulaukta mediko diplomą netrukus įgysiančiam jaunuoliui pasiūlius dirbti Skuodo ar Šilalės rajone.
- Holistinio regionų raidos požiūrio formavimas
Atsvara dabartinei selektyvaus (nestrateginio) valdymo praktikai yra darni subalansuota visų miestų ir užmiesčio regionų strateginė plėtra, įgyvendinama:
kuriant šiuolaikinę miesto ir užmiesčio vietovių partnerystę;
diversifikuojant užmiesčio vietovių ekonominę ir sociokultūrinę veiklą, investuojant į gamybinio sektoriaus objektų statybą, veikiančių šios paskirties objektų renovaciją ir modernių technologijų diegimą;
plėtojant smulkiojo ir vidutinio verslo kooperaciją, jungiančią žaliavos tiekėjų, perdirbėjų ir prekybininkų organizacijas viename kooperatyve, jo viduje lygiaverčiai paskirstant akcijų paketą;
kiekvienoje apskrityje peržiūrint teritorijų paskirtį ir kuriant tikslinius mikrorajonus: rezidencinį (gyvenviečių ir sodybų plėtros), industrinį, agrarinį (žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės) ir rekreacinį;
per LEADER programos priemones, t. y. valdžios, verslo ir bendruomenių partnerystę, numatant efektyvias praktines priemones, leidžiančias susigrąžinti dalį išvykusių į užsienį arba didžiuosius miestus, o su likusiais ten dirbti sudaryti realaus bendradarbiavimo sutartis, numatančias naujų investicijų ir technologijų pritraukimą;
užtikrinant jokiomis išlygomis nesaistomą gamtosaugos reikalavimų laikymąsi, visų gamybos procese susidarančių atliekų visišką antrinį panaudojimą, išvengiant neracionalaus produktų ir energijos vartojimo, diegiant atsinaujinančius energijos šaltinius ir gamtai draugiškas technologijas;
pertvarkant švietimo įstaigų tinklą ir jų veiklos programas taip, kad būtų įgyvendinti visapusiško asmenybės ugdymo ir „Mokymosi visą gyvenimą memorandumo“ reikalavimai;
sveikatos priežiūros sistemos veiklą orientuojant įgyvendinti sveikos gyvensenos, susirgimų prevencijos, periodiško profilaktinio tikrinimo ir efektyvaus sveikatos sutrikimų šalinimo programas.
Strateginiame ilgalaikės plėtros plane numatytos priemonės leistų optimaliai panaudoti regiono vietinius gamtos, žmogiškuosius ir infrastruktūros išteklius, išvengti agresyvaus vienų socialinių sluoksnių (pavyzdžiui, prekybininkų – perdirbėjams, o pastarųjų – žaliavos tiekėjams) spaudimo kitiems, racionaliai paskirstyti finansų srautus, sumažinti veltėdžiavimo ir asocialios elgsenos apraiškas, sustiprinti teigiamą šeimos įtaką pilietinės visuomenės raidai. Bendri verslininkų ir mokslo centrų sprendimai leistų optimaliai panaudoti tuščius arba apleistus gamybinius ir kitos paskirties pastatus ekologiškai maisto ir nemaistinei produkcijai gaminti. Naujų įmonių atsiradimas leistų sukurti naujas darbo vietas išsilavinusiems, inovacijas kuriantiems ir jas diegiantiems specialistams, įdarbinti vietos gyventojus, suaktyvinti vietos bendruomenes, išplėsti šiuolaikines socialines paslaugas.