Lietuvos atstovai – apie naujausius tyrimus konferencijoje Naujojoje Zelandijoje

Dr. Sigita Ramonaitė

Pastarąjį dešimtmetį tiek Europoje, tiek ir kitose pasaulio šalyse vienas dažniausiai nustatomų žmonių žarnyno infekcinių susirgimų yra kampilobakteriozė. Žmonės šia liga dažniausiai užsikrečia vartodami kampilobakterijomis užkrėstus šviežius paukštienos produktus arba kitus maisto produktus, paruoštus nesilaikant higienos reikalavimų ir juos netinkamai termiškai apdorojant. Svarbiausias vaidmuo kampilobakteriozės epidemiologijoje tenka paukštienai ir jos produktams, tačiau yra ir kitų šaltinių: atrajojantys galvijai, žalias nepasterizuotas pienas ar šios rūšies bakterijomis užsikrėtę laukiniai paukščiai. Kampilobakteriozės požymiai dažniausiai nesiskiria nuo kitų žarnyno infekcinių susirgimų, t. y. karščiavimas, pilvo spazmai, viduriavimas, kartais net su krauju.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje stebima ryški kampilobakteriozės susirgimų didėjimo tendencija. Nuo 2003 iki 2014 m. susirgimų skaičius padidėjo nuo 0,8 iki 40,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Šiuo metu tai yra dažniausiai nustatoma zoonozė – infekcinė liga, kurią sukelia bakterijos, virusai, parazitai ar grybeliai. Dažniausiai nustatomos maistinės zoonozės: kampilobakteriozė, salmoneliozė, jersiniozė, listeriozė ir kt.

Ypač aktualu tai, kad, vis didėjant žmonių sergamumui kampilobakterioze, taip pat didėja ir šio susirgimo sukėlėjo Campylobacter jejuni bakterijų atsparumas dažniausiai vartojamiems skirtingų klasių antibiotikams. Bakterijų atsparumo antibiotikams reiškinys siejamas su antibiotikais, naudojamais tiek gyvulininkystėje, tiek žmonių medicinoje.

Dirbdama Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Maisto saugos ir kokybės katedros lektore, atlieku kampilobakterijų tyrimus, kurių rezultatus pristatau konferencijose, vykstančiose Lietuvoje ir kitose valstybėse, taip pat kituose mokslo renginiuose. Esu viena iš projekto „Naujiems ir dominuojantiems MLST sekų tipams priskirtų Campylobacter jejuni genų, koduojančių atsparumą antibiotikams, nukleotidų polimorfizmo tyrimai“, kurio vadovas – prof. dr. M. Malakauskas, vykdytojų.

2015 m. lapkričio 1–5 d. teko dalyvauti tarptautinėje 18-ojoje Campylobacter, Helicobacter ir kitų giminingų mikroorganizmų tyrimams skirtoje „CHRO –2015” konferencijoje, vykusioje Rotorua (Naujojoje Zelandijoje). Tai specializuotas mokslininkų, atliekančių tyrimus su Campylobacter genties bakterijomis, renginys, vykstantis kas dveji metai. Konferencijos dalyvius supažindinau su Lietuvoje vykdomais kampilobakterijų tyrimais, skaitydama pranešimą apie kampilobakterijų genetinę įvairovę ir jų atsparumą antibiotikams.

Konferencijos metu sužinojome apie naujausias tyrimų tendencijas ir metodus, taikomus įvairiose pasaulio valstybėse. Užmegzti nauji ryšiai su užsienio mokslininkais, tarp kurių yra ir Pasaulio sveikatos organizacijos atstovas – mikrobiologas prof. dr. Mohammad Youssef Masri. Aptarėme galimybes bendradarbiauti, plėtojant maisto mikrobiologijos tyrimus. Kadangi kampilobakteriozė aktuali ne tik Lietuvai, svarbu pasisemti patirties ir iš kitų mokslininkų, siekiant šį per maistą plintantį susirgimą kontroliuoti ir taikyti efektyvias prevencijos priemones. Be to, dalyvavimas šioje konferencijoje buvo gera galimybė pristatyti tiek Lietuvos mokslo institucijas, tiek ir mūsų valstybę tarptautiniame mokslininkų forume.

Grįžusi iš konferencijos, įsisavinu naujausius molekulinės maisto mikrobiologijos tyrimo metodus, taikomus molekulinės epidemiologijos ir viso genomo analizėje.

Naujausių tyrimų tikslas – įvertinti naujoms ir dominuojančioms grupėms priklausančių C. jejuni bakterijų genus, koduojančius atsparumą antibiotikams. Tyrimų metu nustatomos minimalios bakterijų augimą slopinančios skirtingų antibiotikų koncentracijos. Numatyti tyrimai padės geriau suprasti kampilobakterijų atsparumo antibiotikams mechanizmą ir įvertinti su atsparumu susijusių genų taškinių mutacijų polimorfizmą. Autorė yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lektorė