Aistė Pupininkaitė
Formuojantis žinių visuomenei, verslo ir mokslo sektoriai skatinami sparčiau plėtoti tarpusavio ekonominius ryšius. Naujų mokslinių tyrimų rezultatai tampa vis svarbesniu poreikiu konkurencinių pranašumų stiprinimu suinteresuotiems verslo atstovams. Antra vertus, tyrimų rezultatų pardavimas tapo pagrindine mokslininkų finansinio savarankiškumo stiprinimo galimybe.
Siekiant plėtoti mokslo ir verslo integraciją, reikia išsamia analize pagrįstų ilgalaikių prognozių ir rekomendacijų, kaip kurti ir pristatyti naujas paslaugas verslui. Būtina visapusiškai įvertinti Lietuvos mokslininkų šiuo metu teikiamas paslaugas ir numatyti veiklos perspektyvas.
Lietuvos mokslininkų sąjunga praėjusiais metais vykdė mokslininkų finansinio savarankiškumo stiprinimo projektą, kuriuo siekiama didinti sąjungos narių finansinio savarankiškumo galimybes, sukuriant ir paskelbiant mokamų paslaugų teikimo sistemą. Projektui vadovavo LMS vicepirmininkė dr. Milena Medineckienė. Internetinėje apklausoje dalyvavo per 400 respondentų, o surinkti duomenys pateikti „LMS mokamų paslaugų teikimo galimybių studijoje“. Metams baigiantis LMS būstinėje Vilniuje įvyko šios studijos aptarimas, kuriame išanalizuotos naujų paslaugų ir inovatyvios veiklos kryptys, kurios taptų LMS strateginės veiklos dalimi.
Daug dėmesio, aptariant studiją, buvo skirta dabar LMS vykdomai leidybinei veiklai – internetinės svetainės www.mokslolietuva.lt ir periodinio, nuo 1989 m. liepos spausdinamo Lietuvos mokslininkų laikraščio „Mokslo Lietuva“ vertinimui. Paaiškėjo, kad aktualiausia informacija yra:
mokslo naujienos, renginiai ir kiti įvykiai – beveik 62 proc. atsakiusiųjų;
informacija apie naujausius Lietuvoje atliekamus tyrimus – 61 proc.;
naujausi tyrimai užsienyje – 57 proc.;
mokslo ir ekonomikos integracija – 32 proc.;
mokslinių tyrimų finansavimas – 31 proc.;
mokslo politika ir jo raida – 18 proc.
Apklaustųjų auditorijai mažiausiai aktualūs atrodė literatūrinio pobūdžio aprašymai. Apklausos rezultatai pravers tobulinant leidybinės veiklos turinį ir siekiant gausinti skaitytojų auditoriją.
Respondentų vertinimui buvo pateiktos ir kitos paslaugos, kurias galėtų teikti mokslininkų organizacija. Didžioji dalis – per 40 proc. atsakiusiųjų labiausiai paklausia galima paslauga laiko kvalifikacijos kėlimo kursus. Toliau seka: konsultacijos – 39 proc., užsakomieji tyrimai – beveik 32 proc., informacijos mokslinėmis temomis paieška – per 24 proc., ekspertizės – 18 proc., eksperimentų planavimas ir atlikimas – beveik 16 proc., produktų testavimas – apytiksliai 10 proc.
Nors daugelis respondentų akcentavo, kad jaučia mokslo naujienų sklaidos ir mokslinių publikacijų stygių lietuvių kalba, tačiau renkantis iš pasiūlyto paslaugų paketo tik maža dalis pripažino, kad yra pasirengę prenumeruoti mokslo informacijos ir populiarinimo leidinius. Pastaruoju metu vartotojų įpročiai yra labai pasikeitę. Dauguma įprato ieškoti nemokamos informacijos internete ir specializuotose bibliotekose ir tik vienas kitas prenumeruoja mokslinius ir mokslo populiarinimo leidinius. Viešoji erdvė užpildyta tokiu turiniu, kad mokslui čia beveik neliko vietos.
Gerokai sumenko ir narystė nacionalinėse mokslinėse organizacijose: sąjungose, asociacijose, draugijose, klubuose ir pan. Ypač neigiamą įtaką daro akademinės visuomenės susiskaidymas ir saviizoliacija, užsidarymas laboratorijose ir kituose instituciniuose padaliniuose, lėmęs mokslininkų pasitraukimą iš aktyvios visuomeninės veiklos. Vargu ar galima kalbėti apie tai, kad skaitytojų netenkina akademinei visuomenei skirtų leidinių turinys, kai neaišku, kuri jų dalis su šiais leidiniais yra susipažinusi. Būtų net nelogiška vertinti kokybę tų paslaugų, kuriomis nesinaudojama.
Kadangi Lietuvos mokslininkų sąjungos veikla remiasi savanoriškumo principu, buvo svarbu įvertinti paslaugų poreikio ir jų kainos santykį. Viena iš aktualių respondentams paslaugų pasirodė galimybė dalyvauti sąjungos organizuojamuose klubuose. Apklausoje buvo prašoma nurodyti, kokią sumą galimo mokslininkų klubo narys skirtų per metus šio klubo veiklai finansuoti. Didžioji respondentų dalis (per 57 proc.) nurodė mažiausią įvardintą sumą, už kurią tikėtųsi dalyvauti vidinėje klubo komunikacijoje, kita dalis (51 proc.) pasirinko galimybę dalyvauti klubo renginiuose, o 49 proc. – nemokamai naudotis informaciniais organizacijos ištekliais. Respondentams aktualus ir ekonominis naudingumas, pavyzdžiui, lojalumo programa, pigesnis mokamų konferencijų mokestis Lietuvoje ar užsienyje, lengvatos, narystės prestižas ir kt.
Po studijos pristatymo vyko diskusija, į kurią įsitraukė visi dalyvavusieji. Išsakyta mintis, kad reikia naujos mokslo populiarinimo vadybos, stiprinančios ryšį tarp mokslo atstovų ir visuomenės. Prisiminta ankstesnė LMS patirtis, analizuota dabartinė sąjungos misija ir tikslai. Svarstyta galimybė įsteigti intelektualų klubą, į kurį susiburtų ir, pavyzdžiui, du kartus per mėnesį rinktųsi mokslininkų atstovai. Mokslininkų sąjungai ypač svarbu sustiprinti savo poziciją viešojoje erdvėje. Būtina rasti ir mokslui lojalaus verslo nišų, kuriose mokslininkų veikla galėtų būti labiausiai matoma ir vertinama.