Knygos recenzija
Marija Vaznaitytė
Ruzas, Vincas. (2015). Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos Lietuvos banko Pinigų muziejuje. Vilnius: Lietuvos bankas.
Šio veikalo pasirodymas – ilgo ir nuoseklaus darbo rezultatas, suteikęs galimybę pamatyti ne tik eksponuojamas, bet ir saugomas muziejaus fonduose monetas. P
asak jo autoriaus Vinco Ruzo, ką tik iš spaudos išėjusia knyga atveriamas didelis senosios Lietuvos pinigų lobynas. Vincas Ruzas žinomas kaip muziejininkas numizmatas, Lietuvos medalininkystės tyrinėtojas. Jo bibliografijoje – 139 publikacijos. Jis taip pat žinomas ir kaip virtualiosios ekspozicijos ,,Pinigai Lietuvoje 1914–1945“ bendraautoris. Prie leidinio rengimo prisidėjo Lietuvos nacionalinio muziejaus Numizmatikos skyriaus darbuotojas Eduardas Remecas, Pinigų muziejaus direktorius Vidmantas Laurinavičius bei kiti specialistai. Leidinys išleistas 500 egz. tiražu. Lietuvos bankas nemokamai leidinį išplatino Lietuvos muziejams ir bibliotekoms. Besidomintys numizmatika ar tiesiog norintys susipažinti su katalogu gali atsisiųsti elektroninę leidinio versiją iš Pinigų muziejaus svetainės: http://www.limis.lt/personaliju-zodynas/-/personFastSearch/view/17002712. Galima dalyvauti šio muziejaus Facebook.com puslapyje skelbiamuose žaidimuose, tarp kurių prizų yra ir ši knyga. Be abejo, verta apsilankyti ir pačiame Pinigų muziejuje.
Katalogas parengtas lietuvių ir anglų kalbomis. Jį sudaro įvadinis tekstas ir dvylika dalių. Kiekviena dalis supažindina su atskirais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos laikotarpiais, pinigų raidos ir kita muziejine medžiaga, iliustruojančia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pinigų istoriją. Medžiaga išdėstyta chronologine tvarka. Tekstinę informaciją papildo gausios iliustracijos.
Katalogo įvadas – gerai struktūruotas, atskleidžiantis svarbesnes temas. Pirmajame įvado skyriuje aptarta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūrinio palikimo vertė, išryškinamas stiprėjantis specialistų dėmesys šiam laikotarpiui. Autorius išreiškė padėką visiems talkininkams, padėjusiems rengti šį leidinį. Antrasis skyrius supažindina su muziejaus istorija ir atskleidžia, kaip buvo kaupiama monetų kolekcija, kas nulėmė būtent tokią veiklos kryptį. Trečiajame skyriuje autorius apžvelgia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pinigų raidą. Jų istorija aptariama nuo pirmųjų žinomų pinigų, jų gamybos žaliavų ir būdų, kelių į šalį, tuometinių politinių ar kitų priežasčių įtakos pinigų gamybai.
Visos katalogo dalys prasideda proginių monetų iliustracijomis. Beveik kiekviena leidinio dalis skiriama tam tikram Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovui, pavyzdžiui: Jogailai (1377– 1392), Vytautui (1392–1430) ir Aleksandrui (1492–1506) ir kt. Leidinyje aptariama, kokios legendos tam tikrais laikotarpiais dominavo ant kaldinamų monetų. Kaip pavyzdį galima paminėti, kad Zigmanto Vazos valdymo laikais ant monetos buvo iškalamas raitelio su skydu atvaizdas. Pateikiama informacija iš Vilniaus monetų kalyklos istorijos.
Kai kurių monetų atvaizdams skiriamas išsamesnis aprašymas ir pateikiamos kitų numizmatų prielaidos ar interpretacijos, kas ir kodėl buvo vaizduojama. Autorius nurodo, kiek tam tikro laikotarpio monetų turi Pinigų muziejus ir kur saugomos kitos. Aprašo tuo metu naudojamas žaliavas, nurodo, kiek monetų buvo rasta, kokios monetų kalyklos veikė ir kaip rutuliojosi jų veikla. Katalogo iliustracijose galima pamatyti monetų gaminimo įrankius, nurodomas jų amžius ir paskirtis. Jos vaizduojamos aversu ir reversu, nurodomos jų radimo vietos, amžius, masė ir matmenys. Kadangi kai kurios monetos prastai išsilaikė, virš jų iliustracijų užrašyti monetoje vaizduojami simboliai ar atitinkami įrašai.
Kai kuriose knygos dalyse, pavyzdžiui, „Žygimantas Senasis, 1506–1544“, pateikiami heraldikos ar kalybos meistrų simboliniai žymėjimai: medžio šakelė, dobilas. Dalyje „Jonas Kazimieras/John Casimir 1648–1668“ autorius ne tik aptaria to laikotarpio monetas, bet ir pateikia išsamią informaciją apie tuo metu veikusias monetų kalyklas: Ujazdovo, Olivos, Vilniaus, Lietuvos Brastos, Kauno ir Marienburgo.
Reikia pažymėti ir itin gerą poligrafijos kokybę bei iliustracijų vaizdumą. Monetų iliustracijos ryškios, su išsamiais aprašymais. Todėl skaitytojas gali įsigilinti, kas jose vaizduojama ir kokiam laikotarpiui konkreti moneta priklauso. Katalogas leidžia skaitytojui gana išsamiai susipažinti su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pinigų istorija ir politika, monetų ypatumais ir verte, atkreipiamas dėmesys į numizmatinio lobyno saugojimo vietą – Pinigų muziejų. Tokia knyga sudomins ne tik kolekcininkus ar muziejų darbuotojus, bet ir visus, bent kiek giliau besidominčius senosios Lietuvos pinigų raida, kaip valstybės istorijos dalimi. Nemažas leidinio privalumas yra tai, kad katalogas įkeltas į Pinigų muziejaus tinklalapį ir norintys gali jį atsisiųsti nemokamai.
Autorė yra Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Paveldo informacijos ir komunikacijos magistro studijų programos studentė