Prof. dr. Jonas Jasaitis
Tiek „Mokslo Lietuva“, tiek ir kiti leidiniai daug informacijos apie mokslo renginius, tarptautinius vizitus, naujus leidinius ir net mokslininkų pasiekimus gauna per tarpininkus – žinių platinimo agentūras. Pastaruoju metu jose susiformavo labai ydinga praktika – siuntinėti pranešimus, kuriuose nenurodyti nei teksto, nei nuotraukų autoriai. Tai jau tapo masiniu, vis labiau plintančiu reiškiniu.
Tokia Lietuvos praktika labai pažeidžia autoriaus teises. Be to, šiuose pranešimuose gausu dalykinių ir elementarių kalbos klaidų. Rasti pranešimuose paminėtus asmenis ir patikslinti abejotinus teiginius neretai yra neįmanoma, nes aprašyti asmenys šių pranešimų nėra skaitę. Gana dažnai naudojama interviu forma, kai pateikiamas pokalbis su Lietuvos universiteto atstovu arba į Lietuvą atvykusiu mokslininku, tačiau nėra jokių duomenų, nei kas parengė klausimus, nei kas organizavo interviu. Dar labiau absurdiška, kad šios agentūros pasisavino ir teisę spręsti, kuriems leidiniams ir kokią informaciją siųsti.
Nuo Lietuvos atgimimo laikų – 1989 m., leidžiamas mokslininkų laikraštis „Mokslo Lietuva“ kreipiasi į visų Lietuvos universitetų, mokslo centrų ir mokslo politiką formuojančių institucijų vadovus, kad ši problema būtų išspręsta. Ypač tai aktualu mokslo ir mokslo populiarinimo leidiniams, kuriuose nei tekstų, nei nuotraukų anonimiškumas negali būti toleruojamas. Net ir vadinamuosiuose kolektyviniuose rašiniuose visada yra galimybė nurodyti jų rengėjus.