Sausio 18 d. Lietuvos mokslo taryba pakvietė akademinės visuomenės atstovus į simpoziumą „Valstybės mokslo politika ir nacionalinės mokslo programos“. Renginio tikslas – supažindinti visuomenę su Lietuvos mokslininkų pasiekimais ir pasidalinti patirtimi, kaip mokslu pagrįsti sprendimai keičia ir mūsų kasdienį gyvenimą, ir valstybės valdymą. Pagal nacionalines mokslo programas 2010–2014 m. įgyvendinta 213 projektų, kuriem skirta 23,7 mln. eurų. Atlikti kompleksiniai sveikatos, energetikos, klimato kaitos, tautos paveldo ir nacionalinio saugumo tyrimai.
Pirmosios nacionalinės mokslo programos – „Ateities energetika“, „Lėtinės neinfekcinės ligos“, „Lietuvos ekosistemos: klimato kaita ir žmogaus poveikis“, „Socialiniai iššūkiai nacionaliniam saugumui“, „Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas“ – jau baigėsi. Po penkerių metų galima įvertinti tai, kaip šios programos padėjo telkti mokslininkus ir kompleksiškai spręsti valstybės raidai svarbias problemas, priartinti mokslo bendruomenę prie valstybės ir visuomenės poreikių.
Simpoziumo dalyvius pasveikino LR Seimo Mokslo ir švietimo komiteto narys Valentinas Stundys. Renginį vedė LMT Humanitarinių ir socialinių mokslų komiteto pirmininkė prof. Rūta Petrauskaitė. Pranešimus skaitė Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. Dainius H. Pauža, Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja dr. Saulė Mačiukaitė-Žvynienė, patirtimi pasidalino Estijos mokslo tarybos ir Lenkijos mokslo fondo atstovai. Apie tarptautinę nacionalinių mokslo programų reikšmę kalbėjo Jungtinio programavimo iniciatyvos „Sveikos ir produktyvios jūros ir vandenynai“ (JPI „Oceans“), kurioje dalyvauja Lietuva, sekretoriato direktorė Kathrine Angell-Hansen. Antroje simpoziumo dalyje programų vadovai apžvelgė atliktų mokslinių tyrimų rezultatus.
Valentinas Stundys
Įgyvendinti projektai leido susisteminti žinias, susijusias su visuomenei aktualiomis problemomis ir galimais jų sprendimo būdais, ir parengti rekomendacijas valdžios institucijoms. Valstybės politikos formuotojams nacionalinės mokslo programos atvėrė naujas galimybes kasdienėje veikloje vadovautis mokslinių tyrimų rezultatais ir taip stiprinti žinybinių institucijų kompetenciją. Probleminės sritys yra kompleksinės, apimančios kelias mokslo sritis ar kryptis. Mokslininkų atliktų tyrimų išvadose – aktualiausios temos, aprėpiančios biokuro naudą, svetimtaučių integracijos į visuomenę problemas, atšilimo sukeltą virusų, bakterijų, augalų ir gyvūnų migraciją, aplinkos poveikį sveikatai.
„Penkių teminių programų tyrimų išvados pristatomos ministerijų, Seimo komitetų ir kitų žinybų atstovams. Kiekvienas tyrimas – ne tik mokslininkų, bet ir valstybės interesas, todėl atsižvelgti į mokslininkų rekomendacijas būtų tikslinga. Mokslininkų atliktų tyrimų rezultatai turi tapti kasdien naudojamais duomenimis, kuriais remiantis galima kurti dar tikslesnius, efektyvesnius teisės aktų projektus, vykdyti valstybės politiką skirtingose mokslo ir visuomenės gyvenimo srityse“, – pabrėžė Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. Dainius H. Pauža.
Atsižvelgdami į tyrimų rezultatus, mokslininkai pirmiausia rekomenduotų peržiūrėti šeimos medicinos plėtros strategiją ir numatyti priemones, užtikrinsiančias tolygų šeimos gydytojų pasiskirstymą mieste ir kaime, kelti šeimos gydytojų prestižą, įvertinti jų darbo krūvį. Vienos svarbiausių medicinos srities rekomendacijų susijusios su vis dažniau pasitaikančios vaikų alergijos kontroliavimu, krūties vėžio pacienčių duomenų bazės sukūrimu, diabetikų apmokymu. Mokslininkų nuomone, derėtų atkreipti dėmesį į etninių žemių ir užsienio lietuviams skirtų Vyriausybės programų atskyrimą, nes jų problemos ir poreikiai iš esmės skiriasi. Labai svarbu stiprinti vietos bendruomenes Baltarusijoje, aktyviau plėtoti Lietuvoje ir kitose valstybėse gyvenančių kraštiečių ryšius, išryškinti bendrą Lietuvos ir Lenkijos potencialą.
Parengta pagal LMT pranešimus