Sausio 15 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje atidaryta šiai neeilinei sukakčiai skirta paroda. Joje apžvelgta Lietuvos mokslų akademijos steigimo istorija, pabrėžiant, kad tokio mokslo centro įsteigimas buvo ilgalaikių pastangų rezultatas. Vrublevskių bibliotekoje saugomi dokumentai atskleidžia ryškiausias mokslo asmenybes, mokslo ir studijų institucijų bei mokslo draugijų plėtrą. Dramatiški XX amžiaus įvykiai, Lietuvą skaudžiai palietę totalitariniai režimai lėmė sudėtingas Mokslų akademijos įsteigimo ir pirmųjų veiklos dešimtmečių aplinkybes, tragiškus mokslininkų likimus.
Parodos atidaryme sveikinimo žodį taręs Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas prof. Domas Kaunas pažymėjo, kad 2016-ieji paskelbti Lietuvos mokslų akademijos metais. Šios mokslo institucijos raidos kelias buvo pilnas lūžių ir tragedijų. Lietuvos mokslų akademijos steigimo laikotarpis mažai žinomas ir iki šiol nėra plačiau tyrinėtas. Ekspozicija atskleidžia, kad šiame procese dalyvavo žymiausi mokslininkai. Lietuvoje mokslinė mintis brendo šimtmečiais ir neatsiliko nuo Vakarų Europos. Daug ko galima pasimokyti iš praeities. Ir dabar akademikų balsas galėtų būti garsesnis. Reikia suburti darbo grupę, kuri parengtų Lietuvos mokslų akademijos steigimo šaltinių publikaciją.
Apibūdindamas parodą, dr. Algimantas Jakimavičius sakė, kad joje atsiskleidžia faktografinis, pažintinis ir tiriamasis aspektai. Lietuvių mokslo draugija buvo ne tik etapas ar fragmentas, bet proveržis, kai iškiliausių Lietuvos asmenybių žvilgsnis nukrypo į lituanistiką. Lietuvių mokslo draugijai priklausė beveik 100 gamtininkų. Visi trys tarpukario Lietuvos prezidentai buvo Lietuvių mokslo draugijos nariai. 2016-ieji paskelbti Kazio Griniaus metais. K. Grinius yra įdomus kaip visuomenės veikėjas, o gamtininkams – kaip medikas, botanikas, augalų žinovas. Tapęs Lietuvos Prezidentu, K. Grinius telkė gamtininkus, rengiančius botanikos terminų žodyną.
Būdamas aspirantas, A. Jakimavičius dar turėjo galimybę spausti ranką garsiausiems Lietuvos gamtininkams – Tadui Ivanauskui ir Pranciškui Šivickiui. Abu gimė tais pačiais metais, tačiau jų kilmė ir keliai į mokslo aukštumas buvo skirtingi: aristokratų kilmės T. Ivanauskas įgijo gerą išsilavinimą, P. Šivickis, kilęs iš paprastų valstiečių, visko pasiekė savo jėgomis. Jų kelias į mokslą prasidėjo Lietuvių mokslo draugijoje. Abu tapo Vytauto Didžiojo universiteto profesoriais, vėliau – akademikais.
Parodos rengėja Rasa Sperskienė apžvelgė Lietuvos mokslinės minties raidos ypatybes, Mokslų akademijos sampratos brendimą, akcentavo mokslo asmenybių dramatiškus likimus okupacijų metais. Susirinkusieji išklausė keletą fragmentų iš Meilės Lukšienės atsiminimų ir Vinco Mykolaičio-Putino eilėraščio „Vivos plango, mortuos voco“ („Gyvuosius apraudu, mirusiuosius šaukiu“) ištrauką. Eilėraštis buvo parašytas 1943 ar1944 m., kai po 1943 m. kovo mėnesį vokiečių okupantų įvykdytų represijų Lietuvos mokslų akademijos pirmininkas, ekonomistas kun. Vladas Jurgutis buvo išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Jo pareigas perėmęs Vincas Mykolaitis-Putinas šiuo eilėraščiu pasmerkė totalitarinę sistemą. Eilėraštis plito ranka perrašomas, o jo autorystę prisiėmęs studentas buvo nuteistas kalėti. Tik 1966 m. poetas pripažino savo autorystę.
Renginį vedė Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktoriaus pavaduotoja mokslui dr. Rima Cicėnienė. Paroda veiks 2016 m. sausio 12 d. – vasario 10 d. Informaciją pateikė Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus mokslo darbuotoja Rasa Sperskienė
