Pirmoji Lietuvoje veterinarijos gydytoja – mokslų daktarė Anelė Lilija Žentelytė (1927–2015)

Prof. Petras Burža

Anelė Lilija Žentelytė gimė 1927 m. sausio 2 d. Kaune. Tėvai: mama – namų šeimininkė (mirė 1993 m.), tėvas – laivo kapitonas (mirė 1942 m.). Šeimoje mergaitė augo kartu su jaunesniuoju broliu Vytautu. Anksti netekus tėvo, šeima vertėsi sunkiai. 1934–1939 m. Anelė mokėsi Kauno pradžios mokykloje, 1939–1947 m. – Kauno „Aušros“ mergaičių gimnazijoje (buvusioje 2-ojoje vidurinėje, vėliau – Maironio vidurinėje, Maironio universitetinėje gimnazijoje).

Doc. dr. Anelė Lilija Žentelytė
Doc. dr. Anelė Lilija Žentelytė

1947–1952 m. studijavo Lietuvos veterinarijos akademijos Veterinarijos fakultete, kurį baigė su pagyrimu ir įgijo veterinarijos gydytojos kvalifikaciją. Tuo metu LVA rektorius doc. Jonas Čygas, rūpindamasis pedagoginių kadrų kvalifikacija, LVA absolventus siuntė aspirantūron į Sankt Peterburgo (buv. Leningrado) ir Maskvos aukštąsias veterinarijos mokyklas. 1952 m. rudenį į Sankt Peterburgo veterinarijos institutą buvo pasiųsti keturi LVA absolventai, tarp jų ir A. L. Žentelytė. Ji pateko į Farmakologijos katedrą ir čia 1952–1955 m. mokėsi aspirantūroje (dabar – doktorantūroje). Vadovaujant prof. P. Jevdokimovui ir prof. E. Speranskajai, A. L. Žentelytė parengė ir 1955 m. apgynė mokslų daktaro (tuo metu – mokslų kandidato) disertaciją „Kai kurių narkotikų įtaka avių didžiojo prieskrandžio ir skrandžio judesiams“.

 

Mokslinio darbo kryptys: avių didžiojo prieskrandžio ir šliužo motorikos ir sekrecijos tyrimai; įvairių mitybinių faktorių įtaka fiziologinėms funkcijoms; ryšio tarp antinksčių aktyvumo ir karvių produktyvumo tyrimas. 1993 m. buvo nostrifikuota mokslų daktare. A. L. Žentelytė buvo pirmoji Lietuvos veterinarinės medicinos gydytoja – moteris, įgijusi mokslų daktarės laipsnį.

Tų pačių 1955 m. rudenį ji grįžo į LVA. 1955–1957 m. dirbo asistente Chemijos katedroje, 1957–1963 m. – asistente Fiziologijos, patologinės fiziologijos ir patologinės anatomijos katedroje. 1963 m. A. L. Žentelytei suteiktas docento pedagoginis mokslo vardas.

LVA Fiziologijos ir patologijos katedroje gyvūnų fiziologijos kursą ji dėstė 35 metus. Akademijoje dirbo iki 1991m. Pedagoginę ir mokslinę kvalifikaciją kėlė Maskvos Timiriazevo žemės ūkio akademijoje (1962 m.), tobulinosi Charkovo zooveterinarijos institute (1976 m.), stažavosi Vilniuje MA Biochemijos institute (1984 m.), Tartu, Jelgavoje, Kijeve, Kazanėje, Odesoje, Lvove.

 

1983 m. su bendraautoriumi dr. doc. Petru Burža parašė mokomąją knygą „Gyvulių fiziologija“. A. L. Žentelytė daug prisidėjo, kuriant fiziologijos mokomąją laboratoriją, nuolat stengėsi tobulinti fiziologijos dalyko dėstymo kokybę, ieškojo naujų žinių perteikimo formų ir apklausos metodų studentams. Ji sukūrė aukštosios nervinės veiklos, virškinimo fiziologijos, sensorinės sistemos testų programą. Intensyviai tyrė kukurūzų siloso įtaką galvijų fiziologinėms funkcijoms ir produkcijai, befluorio fosfato priedo poveikį melžiamų karvių hematologiniams rodikliams, natrio sulfato priedo pašaruose įtaką antinksčių veiklai ir pieno riebumui, aiškinosi kitus galvijų fiziologijos ypatumus. Spaudoje paskelbė per 30 mokslo straipsnių, aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. Savo žiniomis ir gyvenimiška patirtimi nuoširdžiai dalijosi su studentais.

Docentė A. L. Žentelytė buvo atkakli, reikli, stiprios prigimties ir jautrios sielos asmenybė. Ypač domėjosi menu, pasaulinės vertės meno kūriniais, architektūros paminklais. Matyt, tam turėjo įtakos ir artima aplinka: ilgus metus ji gyveno žymaus skulptoriaus Juozo Zikaro šeimoje, buvo tragiškos jo gyvenimo pabaigos liudininkė. Ji daug dėmesio skyrė teatro menui, puoselėjo meilę gėlėms, visada pastebėdavo vargstantį ir jautriai ištiesdavo pagalbos ranką. Daug metų sėkmingai vadovavo LVA Raudonojo Kryžiaus draugijai ir aktyviai talkino propaguojant kraujo donorystės idėją tarp studentų.

Visi prabėgę mokslų daktarės gyvenimo dešimtmečiai buvo nuolatinio įtempto, kruopštaus darbo metai, pažymėti kūrybiniu nerimu, ieškojimais ir atradimais. Akademijoje A. L. Žentelytė susipažino ir 1961 m. ištekėjo už bendramokslio Juozo Vaitkaus (dabar – doc. dr., LVA garbės profesorius). Abu kartu ilgus metus dėstytojavo akademijoje.

2015 m. gegužės 6 d. doc. Anelė Lilija Žentelytė netikėtai paliko Lietuvos mokslo bendruomenę. Tačiau profesiniai patarimai, kūrybinis palikimas ilgai primins nuoširdžią dėstytoją, mokslininkę, plačios erudicijos asmenybę. Autorius yra mokslų daktaras, docentas, LVA garbės profesorius

 

Palikti atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.