Švietimo ir mokslo ministerijoje pristatytas KTU ir LSMU susijungimo projektas. Iki 2025 m. patekti tarp 250 geriausiųjų pasaulio universitetų – tokį tikslą sau kelia Kauno technologijos (KTU) ir Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) universitetai, priėmę strateginį sprendimą konsoliduoti abu universitetus, užimančius lyderių pozicijas Lietuvoje technologijos, sveikatos ir socialinių mokslų srityse. Atliepdami į keliamus ilgalaikės Lietuvos strategijos prioritetus ir įvardintas pokyčių iniciatyvas, KTU ir LSMU ryžosi sutelkti turimas kompetencijas ir intelektinį potencialą biomedicinos bei technologijos mokslų srityse, siekdami sukurti pasaulinio lygio studijų ir aukštojo mokslo instituciją bei prisidėti prie modernios, veržlios, atviros pasauliui ir puoselėjančios nacionalinį tapatumą Lietuvos kūrimo.
Naujasis universitetas, atkurtu istoriniu Lietuvos universiteto pavadinimu, užtikrintų patrauklumą aukščiausio lygio mokslininkams, tyrėjams ir gabiausiems regiono studentams bei padėtų realizuoti šalies inovacijų potencialą. Stebint pasaulines tendencijas, mūsų valstybė turėtų regione lyderio pozicijas užimantį bendrojo profilio (angl. comprehensive) universitetą. Susijungiant siekiama skatinti tarpdiscipliniškumą, plėtoti akademines kompetencijas ir gerinti darbo sąlygas, modernizuoti studijų procesą, prisidėti tobulinant integruoto ūkio ir administracijos valdymą.
prof. Petras Baršauskas. KTU fotoarchyvo nuotrauka
Išsamus universitetų konsolidavimo projektas buvo pristatytas 2016 m. sausio 22 d. LR švietimo ir mokslo ministerijoje. Numatoma, kad KTU ir LSMU susijungimas užtruktų apie 3–4 metus po tokio sprendimo patvirtinimo. Pirmieji studentai į naująjį universitetą būtų priimti 2020 m. rugsėjo 1 d. KTU ir LSMU vadovai pabrėžia, kad universitetai savo namų darbus jau atliko, tačiau, siekiant sklandžiai sujungti universitetus, būtinas aukščiausios valstybės valdžios palaikymas ir parama.
„Susijungimo keliu jau ne pirmą dešimtmetį eina visa Europa. Lietuvoje milijonui gyventojų tenka 14,5 aukštojo mokslo institucijų, kai Europos Sąjungos šalių vidurkis – 4,6. Ši statistika vienareikšmiškai sako, kad aukštojo mokslo tinklo optimizavimas mūsų šalyje – būtinas, tačiau daug metų nepradedamas vykdyti procesas. Tikimės, kad atsiras politinė valia ir procesas pagaliau pajudės“, – sakė KTU rektorius Petras Baršauskas.
„Kiekvienas iš besijungiančių universitetų ir šiandien yra vienas iš lyderių savo srityje, tačiau, sujungę savo mokslo ir studijų potencialą, mes tapsime viena stipriausių aukštųjų mokyklų Baltijos regione. Kad šis sudėtingas ir ilgas procesas vyktų sklandžiai, valstybė turi investuoti į savo ateitį, į pažangą“, – teigė LSMU rektorius prof. Remigijus Žaliūnas.
Abiejų universitetų vadovai pabrėžė, kad pastaraisiais metais KTU ir LSMU yra glaudžiai bendradarbiaujantys partneriai. Abu universitetai prisidėjo prie mokslo ir verslo slėnių „Santaka“ ir „Nemunas“ įsteigimo. 2013 m. jie inicijavo bendrų mokslinių tyrimų programą sveikatos technologijos ir biotechnologijos tema, finansuojamą iš vidinių institucijų lėšų. Kartu su Lietuvos energetikos institutu 2014 m. įkūrė Nacionalinį inovacijų ir verslo centrą, vienijantį slėnių „Santaka“ ir „Nemunas“ veiklą. Šiuo metu KTU, LSMU ir Vilniaus universitetas su užsienio partneriais dirba prie itin svarbaus nacionaliniu mastu sveiko senėjimo mokslo ir technologijų ekscelencijos centro „HEALTH-TECH“ steigimo projekto, finansuojamo Europos Komisijos lėšomis. Universitetai bendradarbiauja, kurdami bendras studijų programas: 2015 m. rugsėjį studentai jau pradėjo studijuoti pirmojoje bendroje KTU ir LSMU studijų programoje „Sveikatos informatika“. Parengta nauja „Medicininės chemijos” programa.
Parengta pagal Kauno technologijos universiteto Viešosios komunikacijos skyriaus pranešimą