Pasaulinio garso neurochirurgas, mokslininkas ir verslo vadybininkas prof. Teodoro Forchtas-Dagi teigia, kad, jei valstybė skatins mokslo ir verslo ryšius, Lietuva taps inovacijų ekonomikos šalimi, neatsiliekančia nuo Vakarų Europos šalių.
F. Dagi yra gydytojas neurochirurgas, Karalienės universiteto Belfaste (Šiaurės Airijoje) ir Harvardo (JAV) universiteto Medicinos mokyklos profesorius, Harvardo Sveikatos mokslų ir technologijų programos biomedicinos verslo valdybos narys. Neseniai jam suteiktas Kauno technologijos universiteto garbės daktaro vardas. T. F. Dagi pabrėžia, kad Lietuvos mokslininkų potencialas yra didžiulis, jie yra pelnę tarptautinį pripažinimą. Tačiau tai – tik pradžia, siekiant tapti neatsiejama didelių tarptautinių mokslinių projektų dalimi, kad Lietuvoje sukurtus išradimus ir kitas inovacijas būtų galima atverti pasaulinėms organizacijomis ir verslui. Garsus neurochirurgas yra bendrovės „Vittamed“, kuri pasaulinei rinkai pristato KTU mokslininkų sukurtą radikalią inovaciją – neinvazinį galvospūdžio absoliutinės vertės matuoklį, valdybos narys. Profesoriaus įsitikinimu, šis analogų pasaulyje neturintis produktas gali tapti Lietuvos, kaip inovacijų šalies, vizitine kortele. Pasak T. F. Dagi, sveikatos technologijos yra mūsų šalies ateitis. Ši rinka nuolat auga tiek Europoje, tiek JAV.
– Su Lietuva Jus sieja daug mokslinių ir verslo ryšių. Neseniai tapote ir KTU garbės daktaru. Ką Jums reiškia šis įvertinimas?
Iš tiesų, tai – didžiulis mano veiklos įvertinimas, todėl jaučiuosi labai sujaudintas ir ypač pagerbtas. Mano veiklos sritis yra pritaikymo mokslas (angl. Translational science). Šis terminas reiškia mokslinėse laboratorijose sukurtų išradimų, inovatyvių technologijų ir inžinerinių sprendimų perdavimą praktikams, o mano konkrečiu atveju – medicinos klinikai. Kauno technologijos universitetas priėmė pritaikymo mokslo iššūkį. Tai yra neatskiriama ir unikali universiteto veiklos dalis. Nėra daug universitetų, kuriuose dirba šios srities tarptautinį pripažinimą pelnę profesoriai, todėl man didžiulė garbė jaustis KTU kolektyvo dalimi.
– Kokiose srityse bendradarbiaujate su universitetu?
Šiuo metu dirbu su įmone „Vittamed“, kurios ištakos yra profesoriaus Armino Ragausko vadovaujamame KTU Sveikatos telematikos mokslo institute. Bendrovės veiklos objektas – smegenų traumos. „Vittamed“ šiuo metu teikia rinkai pirmąjį pasaulyje neinvazinį galvospūdžio absoliutinės vertės matuoklį, kurį sukūrė KTU mokslininkai. Tai milžiniškas pasiekimas. Kaip neurochirurgas turiu priminti, kad bet kuri invazija yra rizikinga. Yra daug pacientų, kuriems reikia medicininės pagalbos, tačiau dėl patirtų smegenų traumų ar kitų susirgimų jie nepakeltų chirurginio gydymo. Neinvazinis galvospūdžio absoliutinės vertės matuoklis leidžia taikyti kitus gydymo būdus. Todėl ši inovacija gali išsaugoti daugybę gyvybių visame pasaulyje. Tai yra labai didelis žingsnis į priekį.
– Ar Lietuvos mokslas yra konkurencingas tarptautiniu lygiu?
Mokslas, technologijos ir švietimas jūsų šalyje tikrai yra tarptautinio lygio. Žinoma, tai tik pradžia. Dar neužpildyti visi veiklos laukai, ne viskas padaryta, tačiau tai, kas jau atlikta, padaryta labai gerai. KTU mokslininkų reputacija – puiki. Todėl tikiuosi, kad mano bendradarbiavimas su universitetu plėsis.
– Esate ne tik mokslininkas, bet ir verslininkas. Patariate, kaip efektyviau bendradarbiauti mokslui ir verslui?
Pirmiausia aš esu gydytojas ir mokslininkas, tačiau dalyvauju ir versle, padedu inovacijas tiekti rinkai. Lietuva turi rasti galimybių finansuoti ir palaikyti naujų technologijų atėjimą į rinką. Tai daryti yra labai svarbu, pradedant eksportuoti Lietuvos mokslą ir technologijas, nes tai leistų užsitarnauti reputaciją šalies, kurioje sėkmingai bendradarbiauja mokslas ir verslas, pritraukiamas kapitalas. „Microsoft“ ir kitos svarbios pasaulinės kompanijos jau yra įžengusios į Lietuvą, ir tai yra labai svarbus bendradarbiavimas. Taigi, mokslinės produkcijos eksportas yra tik laiko klausimas.
Parengta pagal KTU Viešosios komunikacijos skyriaus pranešimą