Valstybė finansuos suaugusiųjų mokymą regionuose. Vyriausybė patvirtino neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programų finansavimo metodiką. Finansuojant suaugusiųjų švietimą, siekiama plėtoti mokymosi visą gyvenimą paslaugas, pritaikant jas asmens ir darbo rinkos poreikiams. „Norime visiems suaugusiesiems sudaryti sąlygas įgyti naujų žinių ir kompetencijų, kurios praturtintų asmeninį gyvenimą ir padėtų profesinėje veikloje. Mokymosi visą gyvenimą galimybės labai svarbios tiek atskiro žmogaus savirealizacijai, tiek valstybės mastu. Svarbu pasiekti tokį suaugusiųjų švietimo lygį, kad mokymasis taptų natūraliu reiškiniu ir geriausia nedarbo prevencijos priemone“, – akcentavo švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.
Suaugusiųjų švietimo koordinatoriai savivaldybėse ištirs poreikius ir pasirūpins, kad gyventojai mokytųsi to, ko labiausiai reikia jų asmeniniam ir profesiniam augimui. Pavyzdžiui, kai kuriose savivaldybėse aktualesni bus kalbų mokymai, kitose – informacinio raštingumo, sveikos gyvensenos ar pan. Neformalusis suaugusiųjų švietimas bus finansuojamas, vykdant programų atranką. 2016 m. neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programoms finansuoti Švietimo ir mokslo ministerijos biudžete numatyta apie 290 tūkst. eurų.
Panaudojant ES lėšas, didinamas doktorantų skaičius. Doktorantūros studijoms 2014–2020 m. skiriama 22,4 mln. eurų iš ES struktūrinių fondų. Tai sudarys galimybę papildomai finansuoti 400 doktorantūros studijų vietų. Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė pasirašė įsakymą dėl lėšų skyrimo ES struktūrinių fondų projektui ,,Doktorantūros studijų plėtra“. „ES struktūrinių fondų naudojimas doktorantūros studijoms finansuoti mums leidžia pritraukti daugiau jaunų žmonių į mokslą, taip pat koncentruotis į tarptautiškumą, pritraukiant gabius jaunuolius iš užsienio į Lietuvos mokslo ir studijų institucijas, – sako švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė. – Nemažiau svarbu, kad per konkursą teikiamas ES struktūrinių fondų finansavimas atvers galimybes verslo įtraukimui į doktorantūrą ir skatins mokslo institucijas bendradarbiauti su verslu.“
Vykdant doktorantūros vietų atranką, numatyta galimybė doktorantams mokslinius tyrimus vykdyti ne tik universitetuose ar mokslo institutuose, bet ir įmonėse, vykdančiose aukšto lygio mokslinius tyrimus. Jose dirbantys specialistai, atitinkantys doktorantų vadovams keliamus reikalavimus, taip pat galės siūlyti doktorantūros temas ir dalyvauti konkurse kartu su doktorantūros teisę turinčia mokslo ir studijų institucija. ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamas doktorantūros vietas konkurso būdu atrinks Lietuvos mokslo taryba. 2014–2020 m. doktorantūros finansavimas pratęs ankstesniu ES struktūrinio finansavimo laikotarpiu pradėtą iniciatyvą. Siekiant didinti doktorantų skaičių struktūrinių fondų lėšomis, 2007–2013 m. finansuota 210 doktorantų. Tai sudarė vieną aštuntadalį visų doktorantūros studentų Lietuvos mokslo ir studijų institucijose.
Valstybinių kolegijų modernizavimas. 2014–2020 m. Europos Sąjungos struktūrinio finansavimo etapu atnaujinama 13 valstybinių kolegijų studijų infrastruktūra atitiks moderniam studijų procesui keliamus reikalavimus. Šiam tikslui skiriama 17,535 mln. eurų. Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė pasirašė įsakymą dėl projektų finansavimo. „Rengiant būsimus specialistus būtina atsižvelgti į nuosekliai modernėjančias technologijas ir augančius darbdavių reikalavimus priimamų specialistų kvalifikacijai. Kolegijos – tai regionų aukštojo mokslo centrai, rengiantys darbo rinkai reikalingus specialistus. Tad investuodami į jose siūlomų studijų kokybę, plečiame regionų galimybes“, – sakė ministrė A. Pitrėnienė.
Tobulinant koleginių studijų infrastruktūrą, siekiama, kad Lietuvos aukštasis mokslas taptų kokybiškas, atviras ir modernus, kad valstybinės kolegijos būtų patrauklios Lietuvos ir užsienio studentams, kad jose būtų rengiami aukštos kvalifikacijos prie ekonomikos pokyčių lanksčiai prisitaikantys specialistai. Naujausia mokymo įranga atvers galimybes studentams mokytis ir dirbti su pažangiausiomis technologijomis, susipažinti su moderniais mokslo pasiekimais. Šiuo metu Lietuvoje veikia regioniniu principu susiformavęs 13 valstybinių kolegijų tinklas. Kolegines studijas vykdančių aukštųjų mokyklų veikla tiesiogiai susijusi su konkretaus regiono poreikiais. Jose rengiami regionui reikalingi specialistai, vykdomi taikomieji moksliniai tyrimai, atliekami užsakomieji tiriamieji darbai, rengiami kvalifikacijos kėlimo kursai.
13 valstybinių kolegijų vykdys 15 studijų infrastruktūros modernizavimo projektų. Klaipėdoje veikianti Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla – tai jūrų transporto logistikos technologijų bei uosto ir laivybos valdymo specialistų rengimo mokomoji bazė. Čia bus įrengtas inovatyvus technologinio, fizinio, psichologinio jūrininkų rengimo poligonas, sukurtas suskystintų gamtinių dujų terminalo operacijų modeliavimo treniruoklis. Panevėžio kolegijoje bus įkurtas Energetinių procesų studijų ir inovacijų centras, kurio laboratorijose studentai galės tirti energijos vartojimo mažinimo galimybes projektuojant ir eksploatuojant išmaniųjų pastatų inžinerines sistemas. Marijampolės kolegijoje bus įrengtos inovatyvių ir ekologiškų transporto priemonių techninio eksploatavimo laboratorijos bei Išskirtinės kokybės ir ekologiškų maisto produktų gamybos tyrimų centras, taip pat Gyvulininkystės procesų matematinio modeliavimo centras.
Reikalavimai universitetų ir kolegijų veiklai. Sausio 22 d. į ketvirtąjį posėdį buvo susirinkusi švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta stiprinti valstybinių universitetų studijas ir mokslinę veiklą, konsoliduojant išteklius. Posėdžio metu pasiūlyti minimalūs reikalavimai aukštosioms mokykloms. Universitetuose mokslinių tyrimų lygis turėtų būti pripažįstamas kaip stiprus tarptautiniu mastu, o pajamos iš mokslo rezultatų komercinimo sudarytų ne mažiau kaip 5 proc. universiteto pajamų. Stojamasis balas būtų ne mažesnis nei 3. Bent 70 proc. absolventų turėtų užimti aukštojo išsilavinimo reikalaujančias pareigybes. Dėstytojų, einančių antraeiles pareigas, skaičius siektų ne daugiau nei 50 proc. Studijos ir moksliniai tyrimai turėtų būti vykdomi ne mažiau kaip keturiose studijų srityse iš šešių. Studentų mobilumas siektų bent 4 proc.
Kolegijoms siūlomi minimalūs reikalavimai numato, kad ne mažiau nei 70 proc. absolventų turėtų užimti aukštojo išsilavinimo reikalaujančias pareigybes. 30 proc. dėstytojų turi turėti praktinio darbo patirtį. Studijų programos turi atitikti regiono poreikius – darbdaviai turėtų sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. studijų programų komitetų narių. Būtų privalomos sutartys su regiono darbdaviais dėl studentų praktikos. Stojamasis balas būtų ne mažesnis nei 2. Teorinius kursus skaitantys dėstytojai turėtų būti mokslininkai, dirbantys kartu su universitetais ar mokslo institutais. Dėstytojai turėtų gebėti konsultuoti regiono valdžią ir verslininkus jiems aktualiais inovacijų diegimo klausimais. Einančių antraeiles pareigas dėstytojų skaičius turėtų siekti ne daugiau nei 60 proc. Studentų mobilumas turėtų būti bent 4 proc.
Darbo grupę sudaro Švietimo ir mokslo ministerijos, rektorių, mokslininkų, studentų, darbdavių, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo atstovai ir socialiniai partneriai. Daugiau informacijos apie darbo grupės veiklą galima rasti: http://www.smm.lt/web/lt/komisijos-ir-darbo-grupes.
Didinami minimalūs stojamieji balai. Švietimo ir mokslo ministerija kreipėsi į aukštąsias mokyklas dėl minimalaus stojamojo balo nustatymo 2016 m. priėmimo taisyklėse. Aukštųjų mokyklų vadovai yra sutarę, kad 2016 m. į universitetus būtų priimama surinkus ne mažiau kaip 2, į kolegijas – ne mažiau kaip 1,2 stojamojo balo. Minimalūs stojamieji balai galiotų pretenduojantiems tiek į valstybės finansuojamas, tiek į mokamas studijų vietas.
Švietimo ir mokslo ministerija, reaguodama į Lietuvos universitetų rektorių konferencijos ir Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos susitarimus 2016 m. taikyti bendrai nustatytus mažiausius stojamuosius balus, kreipėsi į aukštąsias mokyklas, siekdama išsiaiškinti, ar valstybinės aukštosios mokyklos nustatys juos 2016 m. priėmimo taisyklėse. Stojantiems į valstybės finansuojamas vietas minimalią kartelę nustato Švietimo ir mokslo ministerija. 2016 m. pretenduojantiems gauti valstybės finansavimą studijoms reikės būti išlaikius bent tris brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros (valstybinį – stojant į universitetus, valstybinį arba mokyklinį – stojant į kolegijas), užsienio kalbos ir matematikos (išskyrus stojančiuosius į menų studijas) brandos egzaminus. Priėmimo į mokamas studijas sąlygas nusistato kiekviena aukštoji mokykla. Praėjusiais metais universitetams siūlyta taikyti ne mažesnį nei 1, kolegijoms – 0,8 stojamąjį balą.
Nauja Lietuvos mokslo premijų komisijos sudėtis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu naujai trejų metų kadencijai patvirtino Lietuvos mokslo premijų komisijos sudėtį. Komisija sudaroma iš 29 narių. Iš jų 3 nariai yra komisijos vadovai, 11 narių yra Humanitarinių ir socialinių mokslų sekcijoje, 15 narių – Fizinių, biomedicinos, žemės ūkio ir technologijos mokslų sekcijoje. Komisijos nariai jos veikloje gali dalyvauti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Premijų komisijos narių kandidatūras Švietimo ir mokslo ministerijai pasiūlė Lietuvos mokslų akademija, Lietuvos mokslo taryba, mokslo ir studijų institucijos, kitos tyrėjų organizacijos. Komisijos pirmininku patvirtintas Vilniaus universiteto Radiofizikos katedros profesorius Jūras Banys, jo pavaduotoju – Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanas Rimvydas Petrauskas, Komisijos moksliniu sekretoriumi – Lietuvos mokslo akademijos vyriausiasis mokslinis sekretorius Vytautas Basys. Pagrindinė Komisijos funkcija yra kasmet už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus paskirti Lietuvos mokslo premijas.
Atnaujinta Aukštojo mokslo taryba. Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė patvirtino atnaujintą Aukštojo mokslo tarybos sudėtį. Į Aukštojo mokslo tarybą įtraukta daugiau socialinių partnerių – darbdavių – atstovų. „Nustatant Lietuvos aukštojo mokslo plėtros ir kokybės gerinimo kryptis, labai svarbi strateginių partnerių nuomonė, tad nuo šiol Aukštojo mokslo taryboje sustiprės darbdavių balsas“, – sakė švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.
Į Aukštojo mokslo tarybą, kuri sudaroma kas dvejus metus keičiant dalį sudėties, konkursu atrinkti penki asmenys, pakeisiantys kadenciją baigusius Tarybos narius. Visuomenės pripažintų ir nepriekaištingą reputaciją turinčių asmenų iš švietimo, mokslo, kultūros, verslo ar viešojo sektoriaus kandidatūras galėjo siūlyti asociacijos, įstaigos, įmonės, fiziniai asmenys. Aukštojo mokslo taryba yra Švietimo ir mokslo ministerijos patariamoji institucija strateginiais aukštojo mokslo plėtros ir kokybės gerinimo klausimais. Ji kasmet rengia išvadas dėl aukštojo mokslo būklės, kurias pristato ministrui ir Vyriausybei. Taip pat analizuoja ir teikia siūlymus dėl teisės aktų, susijusių su aukštuoju mokslu, ir inicijuoja konferencijas, pasitarimus, forumus ir ekspertinius renginius aukštojo mokslo plėtros klausimais.
Aukštojo mokslo tarybą sudaro 15 narių, tarybos nario kadencija – 4 metai. Tas pats asmuo gali būti Tarybos narys ne daugiau kaip 2 kadencijas iš eilės. Aukštojo mokslo taryba sudaroma rotacijos principu. Dalis jos narių keičiasi kas 2 metus. Tarybos pirmininką ir jo pavaduotoją skiria švietimo ir mokslo ministras. Aukštojo mokslo tarybos nuostatus ir darbo reglamentą galite rasti Švietimo ir mokslo ministerijos internetiniame tinklalapyje.
Lietuvos gyvybės mokslų tyrėjams – naujos perspektyvos pasaulinėse rinkose. Lietuva įsilieja į Europos molekulinės biologijos mokslo tinklą. Lietuvos mokslininkams – tai tarptautinis pripažinimas ir galimybės naudotis bendrais tyrimų ištekliais bei dalyvauti priešakiniuose tyrimuose. „Lietuvos mokslininkai, dirbantys molekulinės biologijos srityje, yra vieni stipriausių mokslo atstovų Lietuvoje, jie buvo gerai įvertinti tarptautinių ekspertų atlikto mokslinės veiklos palyginamojo tyrimo metu, – sakė švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. – Prisijungimas prie Europos molekulinės biologijos konferencijos ir laboratorijos leis dar labiau sustiprinti šią sritį ir suteiks Lietuvos tyrėjams, ypač jaunimui, naujų galimybių, taip pat sudarys sąlygas didesniam Lietuvos mokslo tarptautiškumui.“
Lietuva priėmė sprendimą įsitraukti į Europos molekulinės biologijos konferencijos veiklą. Tarptautinę narystės sutartį turi ratifikuoti LR Seimas. Europos molekulinės biologijos tinklo tikslas – Europoje koordinuoti gyvybės mokslų srities tyrimus ir užtikrinti, kad jų tematika ir infrastruktūra būtų pasaulinio lygio, o svarbiausiose kryptyse užimtų pirmaujančias pozicijas. Šio tikslo siekiama koordinuojant nacionalinius mokslinių tyrimų infrastruktūrų išteklius, keliant šalių narių mokslinių tyrimų kokybę, organizuojant mokymus, teikiant mokslines stipendijas ir skatinant bendradarbiavimą. Šios priemonės turi užtikrinti tvarų gyvybės mokslų, molekulinės biologijos, biofarmacijos ir biotechnologijų pramonės augimą šalyse narėse ir Europoje.
Prisijungimas prie susitarimo dėl Europos molekulinės biologijos konferencijos įkūrimo atvers galimybes Lietuvoje vykdomus tyrimus glaudžiau integruoti į Europos mokslinių tyrimų erdvę. Taip pat suteiks tarptautinių stažuočių galimybes visų pakopų studentams ir mokslininkams ir sudarys palankias sąlygas ugdyti nacionalinius mokslo administratorius, kurie perimtų geriausią mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros infrastruktūros valdymo praktiką bei perkeltų ją į Lietuvą. Praėjusių metų rugsėjo 29 d. Lietuva jau tapo Europos molekulinės biologijos laboratorijos nare kandidate. Lietuvos mokslininkai gali naudotis Europos molekulinės biologijos laboratorijos įranga, paslaugomis ir mokymo programomis, vykdyti bendrus projektus su kolegomis iš visos Europos. Jauni Lietuvos tyrėjai gauna galimybę studijuoti prestižinėse doktorantūros ir podoktorantūros programose. Parengta pagal Švietimo ir mokslo ministerijos Komunikacijos skyriaus pranešimus