Prof. habil. dr. Jonas Kievišas
Šių metų pradžioje Vilniuje vykusį forumą inicijavo grupė iškilių šviesuolių – prof. Vytautas Radžvilas, prof. Rasa Čepaitienė ir kiti. Į Lietuvos nacionalinio muziejaus salę susirinko daug žinomų kultūros veikėjų, mokslininkų, politikų, jaunimo atstovų. Visus vienijo klausimai apie lietuvių tautos ir valstybės būklę, raidos perspektyvas, laikotarpiui būdingas problemas.
Renginio dienotvarkėje – mokslininkų pranešimai, diskusijos ir veiklos gairių aptarimas. Vilniaus forumas, kaip skelbia jo organizatoriai, – pilietinė iniciatyva, kurios tikslas – gaivinti ir ugdyti politinę lietuvių tautą, kad ji vėl gebėtų būti savarankišku politikos ir istorijos subjektu ir būtų pasiruošusi likti nepriklausomos ir demokratinės Lietuvos valstybės steigėja ir suverenu.
Trumpu įžanginiu žodžiu sambūrį pradėjęs plačiai žinomas teatro režisierius Jonas Vaitkus pakvietė Vilniaus universiteto profesorę dr. Rasą Čepaitienę perskaityti pirmą pranešimą „Lietuva komunistinio ir liberaliojo globalizmo verpetuose: panašumai ir skirtumai“. Autorė pastebėjo, kad, vaduojantis iš okupacijos laikų ideologijos, buvo atsigręžta į demokratines vertybes. Deja, dėl susidariusių aplinkybių tautos ir valstybės raidos samprata pradėta kurti ant seno pagrindo, neretai orientuojantis į primityvaus liberalizmo idėjas. Tai leido įsigalėti individualizmui, paskatino atmesti krikščioniškąsias vertybes, lėmė dvasinio nuosmukio ir tautiškumo devalvacijos tendencijas. Šie ir panašūs reiškiniai patvirtina komunistinės ideologijos ir liberaliojo globalizmo panašumus bei skatina ieškoti patikimesnių kelių tautos raidai.
Dr. Daiva Tamošaitytė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas) pranešime „Lietuvių inteligentijos laikysena ištautinamoje ir išvalstybinamoje visuomenėje: bendrininkavimas, prisitaikymas, nusišalinimas, priešinimasis“ nagrinėjo priežastis, kodėl inteligentija atsiduria tautos raidos paieškų užribyje, kas trukdo Lietuvai tapti demokratine valstybe. Pranešėja kėlė žmogaus laisvės, tikėjimo, dvasinės tolerancijos, asmeninių vertybių įgyvendinimo namuose ir deklaravimo viešojoje erdvėje klausimus, vertino elitą kaip dvasinę kategoriją ir skatino permąstyti jo ribotą sampratą visuomenėje. Tuo ypač turėtų rūpintis inteligentija, gaivindama tautos sąmonę.
Vytautas Sinica (Valstybingumo studijų centras) pranešime „Lietuva užburtame Eurorusijos geopolitinio projekto rate: eurojedinstvininkiško mąstymo sindromas“ lygino tautinės savimonės raidos galimybes buvusios Sovietų Sąjungos ir dabartinės Europos Sąjungos kontekste. Abiejose imperijose vertinama nacionalinė kultūra dėl savo formos, tačiau kliuvinys imperinei ideologijai yra dvasinės vertybės, tautiškumas, religija, istorinis paveldas. Esmė ta, kad ir sovietizacija, ir europietizacija naikina tautiškumą, reikalaudama lojalumo jų ideologijai. Tam subtiliai tarnauja bendrijos įstatymai, siekis kurti „sovietiką“ ar kažkokį suvienodintą europietį, žmogų – individą, kuriam svetimas bendruomeniškumas ir kuriam nesuvokiamos pamatinės dvasinės vertybės. Tokioje situacijoje inteligentijos vaidmuo, gaivinant dabartinės politikos blokuojamą tautos sąmonės raidą, yra ypač svarbus.
Aldonos Vasiliauskienės nuotraukos
Filosofinėmis įžvalgomis pasižymėjo dr. Laisvūno Špokausko (Lietuvos edukologijos universitetas) pranešimas „Kam įsipareigoja patriotas ir kam liberalas? Liberalizmo ideologijos pragaištinga įtaka inteligentijai“. Aptardamas inteligentijos vaidmenį, puoselėjant tautos dvasią ir įgyvendinant vadinamąjį tautos projektą, autorius išryškino žmogaus pažiūrų reikšmę. Jis lygino patrioto ir liberalo pažiūras. Patriotas įsipareigoja tautos projektui, o liberalas siekia apsisaugoti nuo kišimosi į asmeninę laisvę, tenkindamas privačius interesus. Jis akcentuoja nekontroliuojamos saviraiškos laisvę, tolerancijos asmens pažiūroms svarbą, pasisako prieš religiją, tautos kultūros tradicijos ir pamatinių dvasinių vertybių tęstinumą. Ekstremistinė ideologija, destruktyvus požiūris į tautos politinę raidą būdingas ir jam, ir buvusiam komunizmo statytojui. Todėl jie abu negali būti patriotai. Tokiems veikėjams užėmus svarbius administracijos postus sunku tikėtis valstybės kūrimo ir tautos sąmonės žadinimo siekių.
Asmens, Tautos ir Valstybės atkūrimo iššūkius ir mūsų sąmonės žadinimo uždavinius apžvelgė profesorius dr. Vytautas Radžvilas (Vilniaus universitetas), pasiremdamas Europos istorinę raidą lėmusiais ir savitumą patvirtinančiais argumentais. Tarpukariu ir šiandien modernios valstybės atkūrimo projektus vertindamas kaip pakartotus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės simuliakrus, pranešėjas aptarė ir dabartinės integracijos vaidmenį. Ja grindžiamas tarsi nekaltas valstybių vienijimasis iš esmės rekonstruoja žmogaus gyvenimą, iš jo eliminuoja pamatines krikščioniškąsias dvasines vertybes, tautos paveldo tęstinumą ir jį atskiria nuo kultūros raidos ištakų. Taip „nukrikščioninant“ Europą, blėsta asmens, tautos ir valstybės tarpusavio priklausomybės ir vienovės samprata. Žmogus lieka socialiniu padaru, praradusiu kito jausmą, jam nebereikia tautinės bendruomenės. Tokioje situacijoje kalbėti apie tautos sąmonę, o juo labiau apie jos raidą, yra sudėtinga. Todėl profesorius ypač ragino inteligentus siekti, kad būtų atkurta asmens, tautos ir valstybės vieninga raida, atsigręžiant į Europos kūrimosi pagrindų ištakas – krikščionišką religiją (Jeruzalė), filosofiją (Atėnai) ir teisę (Roma).
Pranešėjų keltos problemos paskatino diskutuoti. Forumo dalyviai pritarė tautos sąmonės žadinimo idėjai. Jų vertinimai atskleidė apgailėtiną dabartinę tautos sąmonės būklę. Kilo daug klausimų dėl inteligentijos statuso ir prestižo valstybėje, dėl krikščioniškų pamatinių dvasinių vertybių ir religijos ignoravimo kai kuriuose socialiniuose projektuose. Išryškėjo aiškėjo susirūpinimas dėmesio stoka tautiškumui ugdymo turinyje, žiniasklaidoje bei kitiems tautos sąmonės savitumą ir raidą koreguojantiems veiksniams. Be to, buvo pritarta nuostatai, kad Forumas nėra politinė organizacija ar partija ir neturi nieko bendra su artėjančiais Seimo rinkimais.
Pabaigus diskusijas, buvo priimta Vilniaus forumo deklaracija „Į tautos ir valstybės atsinaujinimą“, kurią savo parašais patvirtino susirinkimo dalyviai. (Tęsinys – kitame numeryje)