Rimtos originalios mokslo populiarinimo literatūros Lietuvoje, galima sakyti, iki šiol beveik nebuvo. Viena kita knyga, rašyta dar praeito šimtmečio vidury ar kiek vėliau, liesdavo vieną mokslo sritį, kai kada papildant praktiniais pritaikymais. Išdėstyta mokslinė medžiaga dažnai būdavo pasenusi, jau aptarta mokykliniuose vadovėliuose, o populiariuose leidiniuose tik praplečiama. Naujesnę mokslinę informaciją pateikdavo žurnalas „Mokslas ir gyvenimas“, bet jo leidimas 2013 m. buvo sustabdytas.
Laikraštis „Mokslo Lietuva“ informuoja apie mokslinę veiklą Lietuvoje, sukaktis, susirinkimus. Čia pasirodo ir atsiliepimai apie naujus mokslo faktus, kaip, pavyzdžiui, ir du neseniai paskelbti akad. J. Grigo straipsniai. Internete pateikiamos žinios dažnai yra nepilnos ir padrikos. Taigi, populiariai išdėstytos naujos mokslinės informacijos sklaida mūsų visuomenei iki šiol nepatenkinama.
Akad. prof. Jono Grigo parengtos mokslo populiarinimo knygos („Kiek trunka sekundė: šiuolaikinis pasaulis mokslininko akimis“. Vilnius: Tyto alba, 2011, „Kokiame pasaulyje gyvename? Mokslininko akimis“. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2012 ir „Ateitis jau atėjo“. Vilnius: Tyto alba, 2015) plačiausia prasme padarė seniai pageidautiną perversmą šioje srityje.
Autorius, būdamas aukščiausio lygio fizikas, savo knygose neapsiriboja vien fizikos naujesnių pasiekimų išdėstymu. Jis plačiu erudito žvilgsniu apžvelgia mokslo, išsimokslinimo ir technologijų vaidmenį asmenybės ir visuomenės raidai. Profesorius autoritetingai kviečia apsvarstyti mokslo ryšį su tikrovės pažinimu ir jo poveikiu žmogaus pasaulėvaizdžiui bei pasaulėžiūrai. Tai reikia pristatyti platesnei visuomenei suprantama forma.
Prof. J. Grigo knygose šis uždavinys sprendžiamas labiausiai veikiamu būdu. Jo knygų skyrių antraštėse pristatomos bendrosios problemos, toli išeinančios už specialių vieno mokslo ribų, pavyzdžiui: „Kas yra gyvybė?“, „Ar pasaulis yra tik iliuzija?“, „Ar galima suderinti mokslą ir etiką?“, „Mokslas ir tikėjimas“, „Tikėti ar žinoti?“, „Kas mes esame?“, „Kodėl mes čia esame?“ Visos šios problemos svarstomos remiantis gamtos mokslų duomenimis ir logiška jų analize. Kas mokslo neišspręsta, autorius pasako tai tiesiai, tačiau ieško kelių, kokiomis hipotetinėmis prielaidomis galima būtų bandyti tai suprasti. Kartais išdėstomos viena kitai prieštaraujančios nuomonės. Tai nėra autoriaus knygų trūkumas, o greičiau privalumas, nes taip skaitytojas skatinamas savarankiškai spręsti, kuriai nuomonei jis galėtų pritarti ir kodėl. Juo labiau kad knygų tekste išryškėja autoriaus tikroji nuomonė ir tariamas dviprasmiškumas dingsta.
Autorius aptaria ne tik naujesnius fizikos pasiekimus, bet ir įvairių kitų mokslų problemas fizikos požiūriu. Aptariami naujausi kosmologijos duomenys ir paradoksai apie tolimų kosminių objektų prieinamumą šiuolaikinei ir ateities technikai. Remiantis fizikinių mokslų rezultatais, daug dėmesio skiriama naujoms technologijoms ir jų poveikiui žmogui, ypač atkreipiant dėmesį, kas gali būti pavojinga žmogaus sveikatai. Tokias žinias labai svarbu paskleisti visuomenėje, kad žmonės žinotų, kurie technikos pasiekimai gali būti žalingi.
Technologijos pažangos prognozės autoriaus numatytais terminais, mano subjektyviu požiūriu, atrodo kiek abejotinos, nes, pavyzdžiui, susikomplikavus tarptautinei padėčiai, naujos technologijos gali būti kuriamos tik karo reikalams. Gal kiek neįtikinamai atrodo įvairių gyvūnų, pradedant tarakonu, proto lyginimas su kompiuterio protu. Pati proto sąvoka tuose palyginimuose lieka neaiški ir galbūt turėtų būti minėtose knygose išsamiau apibrėžta. Bet tie dalykai yra tik antraeilės detalės, kurios nė kiek nemažina prof. J. Grigo mokslo populiarinimo knygų unikalios ir besąlygiškos vertės. Reikia tik palinkėti autoriui išleisti kuo daugiau tokio pobūdžio leidinių, kurie nurodytų kelią moksliniam ir kultūriniam švietimui plačiausia prasme.