Vasario 11 d. Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje VU garbės daktaro insignijomis – toga ir kepure – papuoštas Islandijos politikas, ekonomistas ir diplomatas Jónas Baldvinas Hannibalssonas ir JAV Renselerio politechnikos instituto profesorius Michaelas Shuras. J. B. Hannibalssonui garbės daktaro vardas suteiktas už išskirtinį indėlį į Lietuvos nepriklausomybės įtvirtinimą tarptautinėje erdvėje ir glaudžius ryšius su Vilniaus universitetu. Eidamas Islandijos užsienio reikalų ministro pareigas, jis inicijavo Baltijos šalių valstybingumo pripažinimą. Islandija tapo pirmąja užsienio valstybe, 1991 m. vasario 11 d. de jure pripažinusia atkurtą nepriklausomą mūsų valstybę. Jo kandidatūrą pateikė Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas.
Baldvinas Hannibalssonas
„Būdamas devyniolikos nusprendžiau, kad noriu studijuoti ir tapti ministru pirmininku. Vienas mano draugas, tuo metu dėstęs keltų ir senąją skandinavų kalbą Edinburgo universitete, patarė studijuoti Škotijos sostinėje, nes ten esą palanki dirva ugdyti ministrus pirmininkus. Prisimindamas studijų Edinburgo universitete dienas, suvokiu, kad daug daugiau išmokau iš karštų diskusijų su bendrakursiais nei iš orių Politinės ekonomikos katedros mentorių – su visa pagarba jiems. Kai įtampa tarp jų senamadiškai indiferentiškos ideologijos ir mano pažiūrų pasiekė aukščiausią tašką, nusprendžiau viską mesti ir išvykau į Stokholmą – socialdemokratijos Meką. Turiu prisipažinti, kad mano trumpi akademinio gyvenimo epizodai daugiausia susidėjo iš „visuotinai pripažintos išminties“ kvestionavimo ir pasipriešinimo nusistovėjusioms doktrinoms. Tos aplinkybės ir, sakyčiau, būdo savybės nulėmė tai, kad aš tvirtai pasisakiau už jūsų kovą dėl nepriklausomybės, kai kiti, buvę šalia, pasirinko tylėti. Todėl, manau, esu šiandien čia“, – kalbėjo J. B. Hannibalssonas.
politechnikos instituto profesorius Michaelas Shuras
Prof. M. Shuras įvertintas už ilgametį ir produktyvų bendradarbiavimą su VU mokslininkais, už iškilius darbus puslaidininkių fizikos ir optoelektronikos srityje. Ši bendrystė tapo itin vaisinga per pastaruosius du dešimtmečius, kai pasaulyje vyko vadinamoji „mėlynoji revoliucija“. Mokslinis bendradarbiavimas su prof. M. Shuru leido VU fizikams laiku įsitraukti į šią revoliuciją. 2002 m. JAV išleista prof. A. Žukausko, prof. M. Shuro ir dr. R. Gaškos knyga „Introduction to Solid State Lighting“ („Įvadas į kietakūnį apšvietimą“) buvo pirmoji pasaulyje monografija kietakūnio apšvietimo srityje. Ji tapo parankine knyga daugeliui mokslininkų ir studentų. Prof. M. Shuro kandidatūrą pateikė Taikomųjų mokslų institutas.
Naujasis garbės daktaras bendradarbiauti su VU pradėjo dar 1970 m. Bendri darbai nutrūko 1976 m., kai prof. M. Shuras tapo nepageidaujamu Sovietų Sąjungoje. „1989 m. profesorius Juras Požela aplankė mane Minesotos universitete. Jis žaliu žymekliu ant mano kabinete buvusio gaublio apvedė Lietuvą, kuri dar priklausė Sovietų Sąjungai, ir pasakė: „Ji turi tapti nepriklausoma.“ Visiškai su tuo sutikau. Iki šiol išsaugojau šią žalią žymę ant gaublio“, – prisiminė naujasis VU garbės daktaras. Profesorius pažymėjo, kad bendradarbiavimas ir draugystė su Alma Mater Vilnensis garbės daktaro titului suteikia vertės ir prasmės, ir palinkėjo Vilniaus universitetui bei Lietuvai klestėti.
VU garbės daktaro vardą gali gauti iškilūs Lietuvos ir užsienio mokslininkai, meno ir visuomenės veikėjai, nusipelnę vykdant veiklą, atitinkančią universiteto misiją. VU turi 56 garbės daktarus, tarp kurių: Prezidentas Valdas Adamkus, pirmasis Čekijos Respublikos Prezidentas Václavas Havelas, fenomenologas Algis Mickūnas, Nobelio premijos laureatas Robertas Huberis, istorikas Svenas Ekdahlas ir daugelis kitų.
Parengta pagal VU Informacijos ir ryšių su visuomene skyriaus pranešimą