Vasario 22–23 d. Latvijos universiteto Latvių kalbos institute įvyko tradicinė akademiko Janio Endzelyno (Jānis Endzelīns) gimimo metinėms, šiemet 143-osioms, skirta konferencija „Bendriniai ir tikriniai žodžiai kalboje ir kalbotyroje“. Pranešimus skaitė Latvijos (Liepojos, Rėzeknės, Rygos, Ventspilio), Lietuvos (Kauno, Šiaulių, Vilniaus), Estijos (Narvos, Talino) ir Suomijos (Helsinkio) mokslo centrų ir aukštųjų mokyklų atstovai.
Pranešimuose nagrinėti: asmenvardžiai, jų vartojimas dokumentuose ir vertimas kūriniuose; iš vengrų kalbos kilę vardai latvių kalboje; visuomenės požiūris į retesnius žmonių vardus; vietovardžiai; zoonimai (šunų ir kitų naminių gyvūnų vardai), jų suteikimo ir vartojimo tendencijos pasaulyje ir Latvijoje, grožinių kūrinių vertimuose; žodynų mikrostruktūra ir kt. Šio straipsnio autorė aptarė vieno iš Latvijos regionų, Vidžemės, vietovardžių perteikimą lietuviškai. Lietuvos atstovai taip pat nagrinėjo galimybes naudotis informacinėmis technologijomis, automatiškai linksniuojant vardus, ir analizavo naujausius kompiuterijos žodynus. Konferencijos pranešimų tezės paskelbtos Latvių kalbos instituto svetainėje http://www.lulavi.lv/media/upload/tiny/files/Endzelina_tezes_2016.pdf).
latvių kalboje“
Pirmosios dienos pabaigoje konferencijos rengėjai ir Latvių kalbos agentūra pakvietė į leidinių – dvikalbio vietovardžių žodyno ir knygos apie spalvų pavadinimus – sutiktuves. Nesusijusius pagal temas Latvijos kalbininkų darbus sieja tam tikri panašumai: jų autoriai yra Latvijos universiteto Latvių kalbos instituto darbuotojai, abi knygos pasirodė 2015 m. Jos spalvingos ir gausiai iliustruotos: pirmojoje – miestų herbai, žemėlapiai, aptartų vietovių objektų nuotraukos, antrojoje – spalvas iliustruojančių daiktų, gyvūnų ir panašūs vaizdai.
Vietovardžių žodyno „No Abavas lidz Zilupei“ (Nuo Abavos iki Zilupės) autoriai – profesoriai Laimutė Baluodė (Laimute Balode) ir Ojaras Bušas (Ojārs Bušs) – ir už Latvijos ribų gerai žinomi latvių kalbos, jos onomastikos tyrėjai. Žodyne aprašyta daugiau nei 100 žinomiausių Latvijos vietovardžių – visų miestų ir kai kurių dėl įvairių priežasčių populiaresnių gyvenviečių, upių, ežerų, kalnų ir kitų geografinių pavadinimų kilmė. Knyga skirta įvairaus amžiaus ir išsilavinimo žmonėms, kurie domisi vietovardžiais ir nori papildyti savo žinias apie jų kilmę, todėl autoriai stengėsi neperkrauti teksto specifine informacija. Per knygos sutiktuves buvo prisiminta dvikalbio žodyno atsiradimo priešistorė, aptartas žodyno kūrimas ir jo turinys. Autoriai dėkojo visiems padėjusiems įgyvendinti sumanymą.
Dr. Anitra Ruozė (Anitra Roze) knygą „Caur krāsu logu. Par krāsu nosaukumiem latviešu valodā“ (Pro spalvų langą. Apie spalvų pavadinimus latvių kalboje) parengė prieš 10 metų apgintos disertacijos pagrindu. Autorė aptarė pagrindinių spalvų ir jų atspalvių pavadinimus, jų semantiką ir kilmę, nagrinėjo sudėtinius spalvų pavadinimus ir palyginimus su spalvą pavadinančiais būdvardžiais, taip pat asociacijas tarp spalvų pavadinimų ir jų simbolikos. Nemažai dėmesio knygoje skirta naminių gyvūnų (arklių, karvių, ožkų, avių, kačių ir šunų) plaukų dangos spalvų pavadinimams. Prieduose pateiktas latvių kalbos spalvų pavadinimų žodynas ir knygoje minėtų latvių bei užsienio kalbų spalvų pavadinimų rodyklė. Pristatymo metu A. Ruozė papasakojo apie knygos rengimą, padėkojo jai talkinusiems kolegoms ir draugams, ypač pažymėdama nuotraukų autorius, kurių iki tol nepažino.
Vietovardžių žodynas „Nuo Abavos iki Zilupės“
Į abiejų leidinių sutiktuves gausiai susirinkę kolegos ir artimieji džiaugėsi, sveikino ir linkėjo sėkmės autoriams ir jų knygoms, kad netrūktų jas skaitančių ir latvių kalba besidominčių žmonių nei Latvijoje, nei plačiau pasaulyje.
Bibliografiniai duomenys:
Balode L., Bušs O. No Abavas lidz Zilupei. From Abava to Zilupe. Vietvārdu cilmes īsā vārdnīca. The Origin of Latvian geographical names. A short dictionary. Rīga: Latviešu valodas aģentūra, 2015, 304 lpp.