Zenonas Ripinskis, Alina Šalavėjienė
Neseniai Šiaulių universiteto bibliotekoje pristatyta Kento valstybinio universiteto (JAV) ir lietuvių išeivijos vertinga dovana – keturių asmenų kolekcijos, sukauptos Kento valstybinio universiteto bibliotekos Specialiųjų rinkinių ir archyvų skyriuje. Ši siunta – 2011 m. birželio 9 d. pasirašytos bendradarbiavimo sutarties tarp Kento ir Šiaulių universitetų rezultatas. Pirmoji siuntos dalis atkeliavo 2015 m. rudenį, o 2016 m. vasario 10 d. gauta dar beveik 300 lietuviškų knygų bei periodinių leidinių, išleistų JAV 1894–1977 metais.
Lituanistiniai rinkiniai Kento universiteto bibliotekoje kaupiami nuo 1971 m. ir pagal jų apimtį yra trečioje vietoje po graikų ir rumunų saugomų fondų. Šiaulių universiteto bibliotekai dovanotos kolekcijos yra tik nedidelė šių gausių lituanistinių rinkinių dalis. Joje yra dr. Domo Jasaičio, prelato Pranciškaus Mykolo Juro (Francis M. Juras), ekonomisto, žurnalisto dr. Jokūbo Stuko (Jack Stukas) ir advokato bei Vakarų Pensilvanijos lietuvių jungtinių organizacijų komiteto pirmininko Edwardo A. Schultzo rinkiniai. Visos kolekcijos atspindi Amerikos lietuvių veiklą Lietuvos ir JAV istorijos raidoje. Daktaras D. Jasaitis ir prelatas P. Juras yra susiję su Šiaulių kraštu: pirmasis dirbo ir gyveno Šiauliuose, antrasis gimė Briduose (Šiaulių r.).
Domas Jasaitis (1898–1977) baigė Martyno Yčo gimnaziją Voroneže, po to studijavo mediciną Kijevo ir Berlyno universitetuose, dirbo Paryžiaus ligoninėje ir Pastero institute. 1925–1940 m. Šiauliuose dirbo vidaus ligų gydytoju, mokytojų seminarijos mokytoju ir gydytoju, įkūrė tuberkuliozės dispanserį ir dešimtmetį jam vadovavo, inicijavo naujos ligoninės statybą ir kurį laiką ėjo šios ligoninės direktoriaus pareigas. Gerai mieste žinomas gydytojas aktyviai dalyvavo kultūrinėje ir visuomeninėje įvairių organizacijų veikloje, kai kurioms iš jų ir vadovavo.
1944 m. D. Jasaitis pasitraukė iš Lietuvos. 1945–1950 m. Vokietijoje jis buvo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus pirmininkas. 1950 m. atvykęs į JAV, tęsė gydytojo darbą, aktyviai dalyvavo profesinėje ir visuomeninėje veikloje, rašė straipsnius, redagavo įvairius leidinius. Dr. Domo Jasaičio rinkinys yra pats gausiausias. Išsaugoti vertingi istoriniai DP (angl. displaced persons) laikotarpio dokumentai: įvairios pažymos, pranešimai, anketos, apklausos, leidimai, nuotraukos, karo pabėgėlių stovyklose leisti laikraščiai ir žurnalai. Atskirą dalį sudaro to laikotarpio Lietuvos Raudonojo Kryžiaus dokumentai. Didžioji kolekcijos dalis sukaupta jau po 1950 m. Amerikoje. Ją sudaro straipsnių iškarpos, korespondencija, kitų asmenų prisiminimai, nuotraukos, įvairūs raštai. Daug straipsnių iškarpų apie atskirus asmenis ir organizacijas iš įvairių išeivijoje leistų lietuviškų periodinių leidinių. Yra leidinių su autorių (J. Ereto, A. Liuimos ir kt.) dedikacijomis bei autografais.
Pranciškus Mykolas Juras (1891–1980)Amerikoje labiau žinomas kaip Francis M. Juras, į JAV emigravo 1912 m., norėdamas išvengti tarnybos carinėje kariuomenėje. Tapęs kunigu, net 40 metų dirbo vienoje parapijoje. Visą gyvenimą buvo aktyvus įvairių lietuviškų visuomeninių organizacijų dalyvis. Suprasdamas lietuviško rašytinio žodžio svarbą, P. Juras leido ir dažnai finansiškai rėmė knygų, laikraščių, žurnalų leidybą, daug dėmesio skyrė filosofinių veikalų spausdinimui. Ypač minėtina jo draugystė su Antanu Maceina.
Didelis kun. P. Juro darbas lietuvių išeivijoje yra ALKA – Amerikos lietuvių kultūros archyvo – Putname (Konektikuto valstijoje) įkūrimas. 1922 m. pradėjęs rinkti lietuviškus spaudinius, dailininkų darbus, tautodailės kūrinius ir kitą autentišką lituanistinę medžiagą, iš pradžių ją saugojo klebonijoje, vėliau – savaitraščio „Darbininkas“ patalpose Bostone. Eksponatų vis daugėjo, o jiems kaupti ir laikyti reikėjo atitinkamų sąlygų, todėl 1951 m. surinkta medžiaga buvo perkelta į Broktoną.
1963 m. Putname (Konektikuto valstijoje) buvo pastatytas specialiai muziejui skirtas pastatas, kurį 1965 m. jis perdavė Nekaltai Pradėtosios Švenčiausiosios Mergelės Marijos seserų vienuolynui ir Lietuvių katalikų mokslo akademijai. 1970 m. buvo įkurtas ALKA Globos komitetas, kuriam priklausė ir Kento universitete dirbęs dr. John Cadzow, kuris kaip tik tuo metu steigė šiame universitete Etninio paveldo studijų skyrių. Užsimezgusi draugystė labai greitai buvo vainikuota konkrečiais darbais. Dalį sukauptos lietuvių archyvo medžiagos monsinjoras P. Juras 1971 m. perdavė Kento universiteto bibliotekai, taip suteikdamas didesnes galimybes su lietuviškais rinkiniais susipažinti ne tik lietuviams, bet ir kitataučiams.
rinkinio
Prel. P. M. Juro rinkinį sudaro nuotraukos, laiškai, atvirukai, spaudiniai, straipsnių kopijos ir kiti dokumentai. Sukaupta daug ikonografinės medžiagos. Nuotraukose P. Juras įamžintas įvairiais kunigavimo laikotarpiais: ir supažindinantis lankytojus su ALKA muziejumi, ir dalyvaujantis parapijos veikloje. Daug nuotraukų, kuriose užfiksuoti ALKA turtai: knygos, laikraščių ir žurnalų kolekcijos, tautodailės darbai, paveikslai bei kiti eksponatai. Atskirą dalį sudaro sveikinimo atvirukai, atsiųsti prelatui minint kunigavimo jubiliejus, Kalėdų ar kitų švenčių proga. Išsaugota ir senųjų lietuviškų atvirukų su Lietuvos vaizdais, miestelių herbais, istorinėmis asmenybėmis.
Rankraščių rinkinį papildo lietuviškos knygos, periodiniai ir smulkieji spaudiniai.
Ekonomistas, Amerikos lietuvių visuomenės veikėjas, radijo žurnalistas Jokūbas Juozas Stukas (1924–1994) gimė Niuarke (Newark). Tarptautinę ekonomiką studijavo Niujorko ir Kolumbijos universitetuose, 1956 m. Niujorko universitete apgynė disertaciją. 1963 m. jam suteiktas profesoriaus vardas. Buvo vienos JAV vadybininkų asociacijos Tarptautinio skyriaus direktorius, dėstė Niujorko ir Seton Hallo universitetuose, ėjo jo Tarptautinio prekybos instituto direktoriaus pareigas. Jokūbo J. Stuko pavardė minima įvairiose lietuvių išeivijos organizacijose: ALT, BALF, VLIK, Lietuvos vyčių. 1991–1994 m. jis su žmona dar spėjo organizuoti medicinos įrangos ir vaistų siuntas Vilniaus Santariškių ligoninei, Lietuvos medikų stažuotes JAV ligoninėse.
1941 m. J. Stukas Niujorke subūrė chorų ir šokių grupę, įkūrė radijo laidą „Lietuvos garsai“, 1944 m. pervadintai į „Lietuvos atsiminimai“, kuriai vadovavo iki mirties. Iš Kento universiteto parvežti su žurnalisto darbu susiję dokumentai – jo vestų radijo laidų tekstai. Išsamūs laidų dokumentai liudija apie to meto Amerikos lietuvių bendruomenės veiklą, išeivijos ir paties žurnalisto požiūrį į Lietuvos bei pasaulio įvykius.
Advokatas ir visuomenės veikėjas Edvardas A. Schultzas gimė 1900 m. Pitstone. 1918 m. baigė Pitstono vidurinę mokyklą, 1931 m. – Pitsburgo universitetą ir iš karto įstojo į Pitsburgo Teisės mokyklą. 1935 m. įgijo teisę advokatauti apskrities teisme. Tapęs pirmuoju lietuviu teisininku Pitsburge, šį darbą dirbo 22 metus. E. A. Schultzas aktyviai dalyvavo Pitsburgo bendruomenės veikloje, rūpinosi etninių organizacijų veikla.
Iš Kento universiteto gautos siuntos E. A. Schultzo kolekcija yra pati kukliausia – tik viena nedidelė archyvo dėžė. Šį rinkinį sudaro laiškai, pažymos, nuotraukos, spaudiniai, juodraštiniai dokumentai, kopijos. Edvardas A. Schultzas buvo išrinktas Vakarų Pensilvanijos lietuvių jungtinių organizacijų komiteto pirmininku ir Lietuvių kambario Pitsburgo universitete komiteto pirmininku. Jo kolekcijoje sukaupti dokumentai susiję su šia veikla.