Lietuvos edukologijos universiteto leidykla pradėjo leisti geriausių socialinių, fizinių, biomedicinos ir humanitarinių mokslų sričių bakalaurų, magistrų ir doktorantų darbų rinkinius – „Mažąją mokslinę seriją“. Visuomenei pristatomos pirmosios keturios serijos knygos. Tai universiteto auklėtinių tyrimai, skirti aktualioms kultūros ir kitų sričių problemoms nagrinėti. Publikacijos parengtos įgyvendinant bendrus dėstytojų ir studentų mokslinių tyrimų projektus. Svarbiausi darbų atrankos kriterijai: darbo originalumas, reikšmingumas ir metodinis pagrįstumas. Su pirmaisiais studentų moksliniais darbais jau galima susipažinti pagrindinėse bibliotekose ir įsigyti LEU leidyklos knygynuose. „Mažoji mokslinė serija“ finansuojama iš LEU Mokslo fondo lėšų, skirtų studentų mokslinei veiklai remti ir skatinti.
Vidos Petrulionienės edukologinėje studijoje „Nežymų intelekto sutrikimą turinčių mokinių kūrybinė raiška technologijų pamokose“ (vadovė, mokslinė redaktorė doc. dr. Ilona Valantinaitė) siekiama atskleisti tokį intelekto sutrikimą turinčių mokinių santykį su kūryba, analizuojami kūrybingumo ugdymo aspektai. Tokį intelekto sutrikimą turinčių mokinių kūrybinės raiškos pokyčių dinamikos analizė, pritaikius vizualinius ir patirtinius kūrybingumo skatinimo metodus technologijų pamokose, atskleidžia šių metodų poveikį mokinių kūrybinei raiškai mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų ir elektronikos srityse.
Rimos Kasperionytės literatūrologinėje studijoje „Mitinis pasaulis D. Kajoko romane „Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys“ (vadovė, mokslinė redaktorė prof. dr. Reda Pabarčienė) analizuojamas mitinis pasaulis. Romane vaizduojamo dvaro aplinkoje susitinka Vakarų (lietuvių) ir Rytų kultūros.
Vilijos Zeleniūtės biologinėje studijoje „Šakių rajono mažųjų gaubtagalvių (Lepidoptera, Nepticulidae) fauna, trofiniai ryšiai ir chorologinė analizė“ (moksliniai redaktoriai – prof. habil. dr. Jonas Rimantas Stonis ir doc. dr. Arūnas Diškus) pirmą kartą publikuojamas Šakių rajono mažųjų gaubtagalvių taksonominis sąvadas. Studijoje skelbiami duomenys svarbūs analizuojant mažųjų gaubtagalvių rūšių paplitimą Lietuvoje ir nustatant retąsias jų rūšis.
Romo Vilčinsko istorinė studija „Prienų alaus bravoras 1868–1944 m.“ (vadovas ir mokslinis redaktorius prof. dr. Aivas Ragauskas) sudomins pramonės istorijos mėgėjus ir kolekcininkus. Tai originalus bandymas Lietuvos pramoninės aludarystės metraštį papildyti minėtos alaus daryklos, praeityje buvusios viena didžiausių šio verslo šakos įmonių visoje šalyje, istorija. Studijoje siekta įvertinti įmonės poveikį Prienų visuomeninei ir ekonominei raidai. Studijoje paskelbti duomenys praplėtė pramoninio paveldo tyrimų lauką, priminė pamirštas Prienų netolimos praeities detales.
Parengta pagal Lietuvos edukologijos universiteto Ryšių su visuomene skyriaus pranešimą