Lietuvos medicinos bibliotekoje parengtos knygos ištraukos Tęsinys. Pradžia – Nr. 3 (557) ir 4 (558)
Kanadoje mus mokė, kaip išvengti krūties vėžio
Kelis kartus gavau kvietimus į organizuojamas krūties vėžio konferencijas, kuriose dalyvavo nemažai moterų, sirgusių šia vėžio forma, todėl skaitytojui pateikiu kai kurias mintis, kurias įsidėmėjau lankydamasis šios tematikos konferencijoje Otavoje.
1999 m. liepos 26–31 dienomis Kanados sostinėje vyko Pasaulinė krūties vėžio konferencija. Šis mokslo renginys labai skyrėsi nuo tų, kuriuose man teko dalyvauti, lankantis įvairiose pasaulio šalyse. Mano nuomone, todėl, kad šią konferenciją organizavo ne gydytojai, bet daugiausia moterys, sergančios krūties vėžiu, ir tos, kurių artimieji sirgo. Į šio renginio organizavimą buvo įtraukta įvairių privačių organizacijų, ją rėme vienas didžiausių Kanados bankų, o techniniame darbe dalyvavo apie du šimtai savanorių, kurie tomis dienomis dirbo be jokio atlygio: registravo dalyvius, juos globojo, padėjo organizuoti pranešimus.
Konferencijoje dalyvavo pranešėjai iš 53 šalių. Man taip pat teko skaityti pranešimą ir dalyvauti įvairiose diskusijose, kuriose buvo nagrinėjami įvairūs krūties vėžio diagnostikos ir gydymo klausimai. Konferencijos dalyvių profesinis išsilavinimas buvo labai įvairus: specialistai onkologai, dirbantys šioje srityje, biologai, net teisininkai ir pacientės, kurioms buvo atliktos krūties vėžio operacijos.
Šioje konferencijoje kiek mažiau kalbėta apie naujausius gydymo metodus, bet krūties vėžio profilaktikai buvo skirtas ypatingas dėmesys. Šioje srityje ypač daug dirba Kanados įvairių specialybių mokslininkai. Klausėmės paskaitų, kuriose buvo išsamiai išvardinami visi veiksniai, galintys turėti įtakos didesnei ar mažesnei rizikai susirgti krūties vėžiu. Ypač buvo akcentuojama sveika mityba. Pastebėta, kad krūties vėžiu dažniau serga moterys, turinčios viršsvorį. Labai plačiai buvo aiškinta, kaip maitintis, pabrėžta, kad maisto patiekaluose turi vyrauti įprastos daržovės, kaip antai, kopūstai, morkos, pomidorai. Patarta kuo mažiau naudoti riebalinio maisto ir laikytis aktyvios gyvensenos. Atvykęs į Otavą gali pamatyti, kad labai daug vidutinio amžiaus žmonių važinėja dviračiais ir riedučiais, o gatvėse nėra tiek daug automobilių, kaip mūsų Vilniuje.
Buvo kalbama ir apie neigiamą radiacijos poveikį krūties liaukos audiniui. Šiuo metu nerekomenduojama atlikti krūties rentgenologinį tyrimą jaunoms moterims iki 35–40 metų. Aprašyta atvejų apie šių tyrimų neigiamą poveikį krūties liaukos audiniui. Patariama moterims, gyvenančioms iki 50 kilometrų nuo branduolinio reaktoriaus, įdėmiau stebėti savo sveikatos būklę, tikrintis krūtis.
Visuose pranešimuose buvo tvirtinama, kad moterys, kurių artimieji (seserys, motinos ir pan.) yra sirgę krūties vėžiu, turėtų labiau atkreipti dėmesį į savo sveikatos būklę. Medicininėje literatūroje paskelbta straipsnių, kuriuose aprašomas profilaktinis krūties pašalinimas moterims, kurių artimieji sirgo krūties vėžiu. Palyginus šių asmenų tolimesnę sveikatos būklę su kontroline moterų grupe, kurios atstovės turėjo apsunkintą genetinę anamnezę (artimieji buvo sirgę krūties vėžiu), buvo užregistruoti tik pavieniai vėžio atvejai, kai tos grupės moterys, kurioms nebuvo pašalinta krūtis, vėliau kas penkta susirgo šia vėžio forma, t. y. apie 20 proc.
Be abejonės, moterys retai ryžtasi tokioms drastiškoms priemonėms, todėl, kaip ir reikėjo tikėtis, konferencijoje buvo daugiau dėmesio skiriama išorinėms medžiagoms, darančioms žalingą poveikį moters organizmui. Didžiausią neigiamą poveikį turi pesticidai, todėl dirbantieji šioje pramonėje ir jais besinaudojantys, turi būti itin atsargūs, vartoti nedidelius jų kiekius.
Buvo gana ir netikėtų pareiškimų. Antai, vienas pagrindinių pranešėjų, nagrinėjusių krūties vėžio rizikos veiksnius, dr. Samuelis Epstein iš Jungtinių Amerikos Valstijų, kaip vieną iš veiksnių, neigiamai veikiančių krūties liaukos audinį, nurodė plaukų dažymą. Kaip žinoma, plaukų dažymas – labai paplitęs. Įdomu tai, kad moters organizmą žalingiausiai veikia juodieji dažai.
Be abejonės, buvo nepamiršti ir mūsų žalingi įpročiai: rūkymas ir gausus alkoholio vartojimas. Įdomi konferencijos detalė – per visas šešias dienas buvome maitinami vegetariškai. Buvo patiekiama daug daržovių ir vaisių. Tik iškilmingiems konferencijos atsisveikinimo pietums buvo patiektas viščiuko kepsnys, tačiau be jokio alkoholio. Norintys išgerti, patys turėjo pirkti gėrimų. Įprasta, kad Europoje organizuojamose konferencijose iškilmingų pietų metu delegatai vaišinami vynu, alumi, o kartais ir stipresniais alkoholiniais gėrimais.
Mus, konferencijos delegatus, taip pat supažindino su naujausiais spaudos leidiniais, skirtais visuomenei, ypač ligonėms, sirgusioms krūties vėžiu. Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamas žurnalas „Mumm”, į kurį rašo ligoniai, sirgę krūties vėžiu, ir jų artimieji, gydytojai onkologai populiariai aprašo galimas komplikacijas po chemoterapijos, rašoma apie intymų šeiminį gyvenimą, reklamuojami maudymosi kostiumai, skirti moterims po krūties pašalinimo, rekomenduojami vaistai, būtini po gydymo cheminiais preparatais ir spindulių terapijos.
Turiu pripažinti, kad šešias dienas trukusi Pasaulinė krūties vėžio konferencija buvo savotiška pamoka man, chirurgui onkologui, daug metų dirbančiam pagrindinėje Lietuvos onkologinėje gydymo įstaigoje – Onkologijos institute. Šioje konferencijoje ne tik pasidalinome patirtimi, gydant krūties vėžį, bet ir mokėmės, kaip bendrauti su buvusiais pacientais, pritaikant Kanados patirtį. Buvau labai maloniai nustebintas, kai į vieną konferencijos salių, kurioje turėjo būti skaitomas pranešimas apie rankos patinimą, pasireiškiantį kaip komplikacija po krūties pašalinimo ir papildomo gydymo – spindulių terapijos, salėje mus pasveikino moteris, kuri prisipažino, kad jai pašalinta krūtis. Ji klausytojams pravedė specialias pratybas, kurių metu mokė, kaip kovoti su šia komplikacija, pasireiškiančia 10–15 proc. ligonių. Vėliau išaiškėjo, kad trečdalis šios paskaitos klausytojų buvo ligonės po krūties pašalinimo. Visa tai moko, kad mes, profesionalai onkologai, turime glaudžiau bendrauti su buvusiais savo ligoniais, o ir pačios ligonės turi tarpusavyje bendrauti, neslėpti savo buvusios ligos. Gydytojų pareiga padėti ligonėms kovoti su šios ligos sukeltomis komplikacijomis ir padėti grįžti į normalų gyvenimą.
Ši problema labai aktuali ir Lietuvoje. Pastaraisiais metais matome nuolat didėjantį susirgimų krūties vėžiu skaičių. Pavyzdžiui, 1998 m. buvo užregistruoti 1 167 nauji krūties vėžio atvejai. Mes, onkologai, pastebime, kad krūties vėžiu serga ir jaunos moterys. 1998 m. šia onkologine liga susirgo 78 moterys iki 40 metų, o 2011 m. jau buvo užregistruotas 1 541 krūties vėžio atvejis, iš kurių net 300 diagnozuoti moterims iki 50 metų amžiaus. Turime skatinti, kad Lietuvos moterys labiau domėtųsi savo sveikata, o susirgusios šia onkologine liga nepultų į neviltį. Jos turėtų burtis į įvairias draugijas, kad lengviau kartu pergyventų šią ligą.