Išlikusios baltų šakõs kalbos – lietuvių ir latvių – yra vienos iš seniausių indoeuropiečių šeimos kalbų. Iš kitų indoeuropiečių kalbų jos išsiskiria savita leksika. Baltų kalbose, įskaitant ir išnykusias prūsų, jotvingių, kuršių, žiemgalių bei sėlių kalbas, išliko žodžių, kurių jau nebėra kitose indoeuropiečių kalbose. Baltų kalbos geriau negu kitos gyvosios ir išnykusios indoeuropiečių kalbos išlaikė pirmykščius garsus, ypač balsius ir kai kuriuos priebalsius. Archajinius bruožus liudija ir baltų kalbų morfologijos ypatybės. O ką jau sakyti apie unikalų lietuvių kalboje išlaikytą nepaprastai seną bruožą – muzikinio pobūdžio priegaides, kurios daro kalbą itin dainingą.
Daugeliui gali atrodyti, kad kalba mums yra natūrali priimtina duotybė, tarsi egzistuojanti mūsų gyvenime savaime. Mes nė nesusimąstome, kad, be mūsų sąmoningo požiūrio į kalbą, ji negalėtų gyvuoti kaip bendravimo priemonė, turinti savo sistemą. Globalizacija, moderniosios technologijos, gyvenimo sparta, keičianti mūsų gyvenimą, kartu keičia ir kalbą: į ją skverbiasi vis daugiau anglybių, žodžiai įgyja nereikalingų papildomų reikšmių, prarandama natūrali kalbos pajauta. Lietuvių kalbos dienos ir tapo tuo svarbiu akstinu sugrįžti prie vieno iš pamatinių valstybės fenomenų – kalbos.
2016 m. vasario 16 d. – kovo 11 d. Mykolo Romerio universitete buvo organizuoti keturi susitikimai, skirti Lietuvių kalbos dienoms, kurias inicijavo Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas kartu su Valstybine lietuvių kalbos komisija. Pasidalyti mintimis su Universiteto studentais ir kitais bendruomenės žmonėmis apie lietuvių kalbos svarbą mums visiems, apie jos vietą mūsų vertybių sistemoje, apie tai, kaip reikia stiprinti lietuvių kalbos mokymosi motyvaciją ir ugdyti pagarbą vienai iš pamatinių tautos ir valstybės vertybių, pasidalino atvykę svečiai. MRU Garbės daktaras, Ohajo universiteto (JAV) profesorius Algis Mickūnas diskutavo tema „Pasaulis ir Lietuva (kalba): lietuviškai kalbant“. Prelegentas, daugiausia svarstydamas sudėtingiausias filosofijos problemas, ieškojo sąsajų su kalbos vertybinėmis dimensijomis. Analizuodamas supančio pasaulio santykį su kalba, garsus filosofas daugeliu atvejų rėmėsi lietuvių liaudies dainų pavyzdžiais, atkreipdamas dėmesį ir į kalbos savitumą.
Lietuvių kalbos instituto direktorė profesorė dr. Jolanta Zabarskaitė analizavo temą „Kalbos vaidmens pokyčiai XXI amžiuje“, svarstė pasikeitusį lietuvių kalbos vaidmenį šiuolaikiniame gyvenime. Paskaitoje buvo iškelta nemažai įdomių aktualijų: lietuvių kalbos ir jos būvio samprata viešojoje erdvėje; lietuvių kalba kaip savitas kalbinės bendruomenės sukurtų prasmių ir verčių pasaulėvaizdis; mūsų kalbos funkcionavimas europinėje erdvėje; jos išlikimas globalizacijos sąlygomis; buvo aiškinamos naujos kalbos apibūdinimo sąvokos: kalbos tvarumas, kalbos takumas; lietuvių kalbos kuriamoji galia, jos pragmatinė vertė ir kt.
Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Donatas Smalinskas diskusijoje kartu su auditorija bandė ieškoti atsakymo į klausimą, kam lietuvių kalba yra sunki: moksleiviams, redaktoriams, studentams, viešai kalbantiems? Buvo aktyviai diskutuojama, kodėl išleistose knygose, viešajame diskurse vis dar neišvengiama elementarių rašybos ir kitokių klaidų, kokių problemų kelia lietuvių kalbos mokymasis moksleiviams ir studentams.
Susitikimo su Šiaulių universiteto profesore dr. Giedre Čepaitiene tema buvo „Lietuvių kalbos etiketo tautinis savitumas“. Buvo nagrinėjamos ne tik etiketo apibrėžtys, bet ir aptariama jų istorinė, religinė bei profesinė įvairovė; kalbos etiketas buvo analizuojamas kaip tautos mentaliteto atspindys (etiketo formulės ir jų dabartiniai pokyčiai); lytiškumas kaip kalbėjimo sistemos požymis (fiksuojami vyrų ir moterų kalbėjimo tipai: dravidų, japonų kalbose) ir kt.
Be šių mums visiems įdomių temų, profesorė iškėlė dar keletą itin svarbių dabartinei Lietuvai problemų: objektyvūs posovietinės visuomenės pokyčiai (nebeliko valstybės kontroliuojamos cenzūros, vienos ideologizuotos teisingos nuomonės, pakito komunikacinių ryšių žanrai, viešojoje erdvėje buvę vertikalūs adresanto ir adresato santykiai tampa horizontalūs); dėl nepriklausomos Lietuvos įtakos brendusių ir sovietmečio laikotarpio žmonių, ypač nomenklatūrininkų, etikos ir etiketo normos; informacinių technologijų poveikis jaunimo etikai ir etiketui po 1990 m.
Lietuvių kalbos dienų rengėjai nuoširdžiai dėkoja MRU bibliotekos darbuotojams už įdomią knygų apie etiketą įvairiomis kalbomis ekspoziciją. Zofija Babickienė yra humanitarinių mokslų daktarė, MRU docentė Laima Pečkuvienė – MRU lektorė.