Darbo netekimas dėl naujų technologijų – dabar visiems tai atrodo nieko naujo. Nuo pramoninės revoliucijos laikų, darbai kurie buvo žmogaus atliekami lėtai, pakeisti automatinėmis mašinomis. Net jei mašinos darbo už žmogų pilnai ir neatlikdavo, žmogus išmoko pasikliauti mašinomis ir jo darbas tapo efektyvesnis ir tikslesnis.
Ataskaitoje apie technologijų poveikį ateityje, parašytoje Oksfordo „Martin“ mokykloje, sakoma kad 47% visų darbų Jungtinėse Amerikos valstijose gali būti pakeista automatinėmis sistemomis. Greičiausi automatai-robotai gali pakeisti tokius darbus kaip turto brokeris, gyvūnų veisėjai, mokesčių konsultantai, duomenų įvedimo darbuotojai, registruotojai ir kiti asmeniniai padėjėjai.
Tačiau kol kas dabartinės technologijos negali pakeisti tokio darbo, kuriam reikia intelekto ir kūrybinio potencialo. Šiuo metu sunkiai gali būti automatizuotos švietimo, sveikatos apsaugos, meno ir žiniasklaidos profesijos.
Patinka mums tai ar ne, dabar mes gyvename dirbtinio intelekto epochoje.
Paskutiniai pasiekimai dirbtinio intelekto srityje yra sąlygojami gilaus mokymosi. Gilus mokymasis apima kompiuterinį modelį „mokymosi“: atpažinti objektą iš atvaizdo. Labai svarbu dirbtiniam intelektui aptikus pažįstamus bruožus juos panaudoti tolimesniam objekto atpažinimui.
Žmogus tokias užduotis gali lengvai atlikti, tačiau aprašyti savo mąstymą algoritmu, kuris būtų užprogramuotas, yra sunku. Tačiau jau tai padaryta ir dirbtinis intelektas gali atskirti bruožus bei atpažinti objektus.
Vadinasi, reikia pasiruošti ir tam, kad dirbtinis intelektas galės ateityje būti Jūsų bosas arba kolega. Nežiūrint to, tai nėra blogai. Leisti mašinai atlikti pagrindinį darbą reiškia, kad žmogus bus atlaisvintas nuo sunkaus rutininio darbo, kurį mašina atliks geriau ir tiksliau, pvz.: automobilio vairavimas. Tokiu būdu žmogui liks dar daugiau laiko kūrybiniai ir intelektualiai veiklai, galbūt vėl pasitelkiant į pagalbą dirbtinį intelektą.
Dirbtinis intelektas jau dabar tapo sudėtingas ir vidutinis žmogus nežino kaip reiktų sutvarkyti sugedusią mašiną. Todėl atsiras svarbios darbo vietos – tarpininkai tarp mašinų ir žmonių. Tikrai išliks ir progresuos programinės įrangos kūrėjai, kompiuterių ir jų duomenų mokslininkai. Tačiau nereikia užmiršti – kompiuteriai daro klaidas kaip ir žmonės, nes jie dirba pagal jų sukurtą algoritmą.
Laikas parodys, ar mes pasiruošę savo darbo vietas užleisti dirbtiniam intelektui.
Oxford Martin School. The Future of Employment: How susceptible are jobs to computerisation?