Šiaulių universiteto „Salduvės“ skyrius, vienas didžiausių Lietuvos mokslininkų sąjungoje, nuo 2012 m. įgyvendina gana sudėtingą sumanymą – kuria Šiaurės Lietuvos mokslo ir meno veikėjų portretų galeriją. Šios idėjos iniciatorius, ilgametis skyriaus pirmininkas prof. dr. Vaclovas Tričys pažymi, kad mokslininkų iniciatyva prisideda prie Šiaurės Lietuvos krašto žymiausių asmenybių atminimo išsaugojimo. Sumanymas buvo pradėtas įgyvendinti, nutarus iš skyriaus narių gautą 2 proc. mokesčių paramą panaudoti veiklai, turinčiai didžiulę išliekamąją vertę. Portretuose jau įamžinti 22 Lietuvai nusipelnę asmenys, tarp kurių yra Motiejus Valančius, Laurynas Ivinskis, Simonas Daukantas, Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, Aleksandras Griškevičius, Dionizas Poška ir kiti, gražiais darbais garsinę mūsų valstybę, formavę visuomenės kultūrinę savivoką, skatinę mokslo žinių sklaidą.
Užuotas, prof. Vaclovas Tričys, Bonaventūras Šaltis ir Voldemaras Barakauskas
Kaip teigia sumanymo autorius, svarbiausias šios portretų galerijos uždavinys yra visuomenės, ypač jaunimo, švietimas. Prie kiekvieno portreto pridėtas ir trumpas nutapyto asmens veiklos aprašas. Prof. V. Tričys ne kartą turėjo progos įsitikinti, kad daugelis jaunų žmonių nepakankamai žino apie tautos ir valstybės istorijos bei kultūros paveldą. Pavyzdžiui, užsiminus studentams apie Teodorą Grotusą (Theodor von Grotthuss), paaiškėja, kad vos vienas kitas iš jų yra girdėjęs apie elektrolizės reiškinio ir fotochemijos dėsnių atradėją, tačiau niekada nėra susimąstęs apie šių atradimų esmę. Dažniausiai nė vienas nežino, kad žymaus mokslininko, nuostabiais atradimais pralenkusio savo laikmetį, gimtinė ir darbo vieta – Gedučių dvarelis, netoli Žeimelio (dabartiniame Pakruojo rajone).
Sukurtos galerijos dalis jau buvo eksponuota Šiaulių universiteto Dailės galerijoje ir Šiaulių vyskupijoje. Neseniai šie portretai buvo eksponuoti Mažeikių kultūros centre. Tokios parodos sulaukia didelio lankytojų susidomėjimo. Žiūrovai neretai pasidalina savo žiniomis, pasakoja apie iškilias krašto asmenybes, kartais net tiesiogiai dalyvauja kūrybos procese. Profesorius papasakojo, kad kai kurių portretų atsiradimą lėmė gana ilgos paieškos, darbas archyvuose, susitikimai su žymių žmonių kraštiečiais. Antai Viekšniuose gyvenusio aviacijos pradininko, Žemaičių garlėkio kūrėjo Aleksandro Griškevičiaus atvaizdo nėra išlikę. Dailininkas ne kartą važinėjo į Viekšnius, kalbėjosi su muziejaus darbuotojais, gilinosi į išradėjo brolio aprašytą A. Griškevičiaus charakterį ir ieškojo panašaus modelio. Tokio portreto kūrimas užtruko beveik metus.
Žymių asmenybių galerijos portretų sąraše jau įrašytos 73 pavardės. Šis sąrašas nėra galutinis, jį galima keisti ir papildyti. Pirmąsias dvi dešimtis portretų nutapė žinomi dailininkai: Kornelijus Užuotas, Voldemaras Barakauskas, Ričardas Garbačiauskas, Bonaventūras Šaltis ir Egidijus Darulis. Ateityje į šią grupę galėtų įsitraukti ir kiti tapytojai, tačiau labai daug priklauso nuo to, kiek lėšų pavyks surinkti galerijos kūrimui finansuoti. Profesorius Vaclovas Tričys kreipiasi į akademinę visuomenę, prašydamas padėti rasti galerijos rėmėjų, nes iš minėtų 2 procentų paramos per metus nepavyksta užsakyti nė dviejų portretų. Jis sako, kad, kai susikaups koks pusšimtis portretų, bus galima galvoti apie nuolatinės galerijos įkūrimą.
„Mokslo Lietuvos“ ir Mažeikių krašto laikraščio „Santarvė“ informacija