Gegužės 19 d. netekome žymaus augalų fiziologo, mokslo organizatoriaus, mokslo istoriko akademiko Alfonso Merkio.
Alfonsas Merkys gimė 1927 m. vasario 20 d. Puožo kaime, Kupiškio rajone. 1949–1953 m. studijavo Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete. Vadovaujamas žymaus to meto augalų fiziologo profesoriaus Jono Dagio, pasirinko augalų fiziologo specialybę. 1953 m. pradėjo studijuoti doktorantūroje – Maskvos M. V. Lomonosovo universiteto Biologijos-dirvožemio fakulteto Augalų fiziologijos katedroje. Vadovaujamas biologijos mokslų daktarės Ninos Turkovos, Alfonsas Merkys tyrė javų išgulimo fiziologines priežastis. Tyrimų medžiagą būsimasis mokslininkas apibendrino disertacijoje „Cheminių priemonių panaudojimas prieš javų išgulimą“, kurią apgynė 1957 m. šiame universitete. Tais pačiais metais jis grįžo į Lietuvą ir pradėjo dirbti Lietuvos mokslų akademijos Biologijos instituto Augalų fiziologijos laboratorijoje.
1961 m. Alfonsas Merkys tapo Lietuvos mokslų akademijos Botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorijos vadovu, subūrė jauną kolektyvą ir išplėtojo augalo reakcijos į gravitaciją tyrimus. 1966 m. apgynė daktaro disertaciją (šiuo metu – habil. dr.) „Augalų geotropinė reakcija ir jos reikšmė augalo ašinių organų erdvinei orientacijai“, o 1973 m. publikavo monografiją „Augalų geotropinė reakcija“. Knyga sulaukė tarptautinio pripažinimo, kaip pirmasis darbas, skirtas gravitropinei augalo reakcijai nagrinėti. Už šiuos darbus Alfonsas Merkys 1974 m. buvo apdovanotas Lietuvos valstybine premija, o jo mokslinė veikla sulaukė aukšto įvertinimo ir pripažinimo. 1976 m. jis buvo išrinktas Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu, 1977 m. jam suteiktas Lietuvos nusipelniusio mokslininko vardas.
Dar 1966 m. disertacijoje Alfonsas Merkys suformavo pagrindines gaires, kurias vėliau plėtojo per visą aktyvų mokslinės veiklos laikotarpį. Jis tyrė augalų augimo fiziologijos klausimus: tropizmų ir fitohormonų fiziologijos teoriją, atliko augalų augimo ir vystymosi tyrimus kosminiuose laivuose ir stotyse. Su bendradarbiais pirmą kartą mokslo istorijoje nustatė, kad augalai kosmose, mikrosvarumo sąlygomis gali praeiti visą gyvybinį ciklą. Jo vadovaujama mokslininkų grupė susintetino ir ištyrė daugiau kaip 20 augalams svarbių fitohormonų fiziologinių analogų.
Akademikas Alfonsas Merkys suformavo tris augalo augimo fiziologijos mokslinių tyrimų kryptis: fitohormono auksino transportas, metabolizmas ir veikla augalo augimo ir morfogenezės procese; gravitacijos reikšmė augalo augimo, erdvinės orientacijos ir vystymosi procese; fitohormonų fiziologinių analogų paieška: jų sintezė, veiklos tyrimas ir praktinis pritaikymas. Šiomis temomis, be jau minėtosios monografijos, jis publikavo dar dvi – „Auksinas ir augalų augimas“ (1982) ir „Sunkio jėga augalų augimo procese“ (1990). Kartu su bendraautoriais paskelbė daugiau nei 300 mokslinių straipsnių, buvo dešimties išradimų bendraautoris. 2001 m Alfonsas Merkys su bendraautoriais buvo apdovanotas Lietuvos mokslo premija už 40 metų darbų ciklą „Augalų augimo ir erdvinės orientacijos valdymo fiziologija“ (1960–2000).
Alfonsas Merkys 1961–1970 m. ir 1990–2001 m. Vilniaus universitete dėstė biofizikos, augalų augimo ir morfogenezės, augalų fiziologijos kursus. Augalų fiziologijos laboratorijoje organizavo specializuotas praktikas aukštesniųjų kursų studentams augalų fiziologams. Vadovavo 3 habilituotų daktarų ir 34 mokslo daktarų disertacijų parengimui. Jo parengti mokslininkai iki dabar tęsia mokslinį darbą įvairiose mokslo institucijose ir universitetuose. Akademikas buvo Lietuvos augalų fiziologų draugijos steigėjas ir pirmininkas, Lietuvos mokslų akademijos, Vilniaus universiteto ir Lietuvos augalų fiziologų draugijos renginio „S. Jundzilo ir J. Dagio skaitymai“ organizatorius, aktyvus mokslo istorijos tyrinėtojas, Rusijos augalų fiziologų draugijos garbės narys, Skandinavų augalų fiziologų draugijos narys, Rusijos MA kosminės erdvės tyrimo ir panaudojimo komisijos kosminės augalų fiziologijos kuratorius, COSPAR Nacionalinės komisijos atstovas.
Jis ilgus metus dirbo žurnalo „Biologija“ vyriausiuoju redaktoriumi, buvo Rusijos MA žurnalo „Augalų fiziologija“ redakcinės kolegijos narys. Akademikas buvo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos valdybos narys, nuo 1975 m. – tarptautinės draugijos „Laukinės gyvūnijos apsauga ir medžioklė“ valdybos narys, 1989–1991 m. – Lietuvos gamtos apsaugos draugijos pirmininkas. Didelis Alfonso Merkio indėlis į botanikos mokslo organizacinę veiklą. 1976–1992 m. būdamas Lietuvos mokslų akademijos Prezidiumo nariu, 1962–1981 m. dirbdamas Botanikos instituto direktoriaus pavaduotoju, o 1981–1989 m. šio instituto direktoriumi, jis formavo eksperimentinės botanikos kryptis ir joms vadovavo.
Amžino poilsio palydėjome vieną iškiliausių XX a. Lietuvos mokslininkų, kuris buvo visa širdimi atsidavęs mokslui, puoselėjo Lietuvos kultūrą ir istoriją, nes giliai tikėjo, kad „tautų kultūra ir valstybės sankloda griūva, kai piliečių garbė ir išsilavinimas neglobojami“.
Parengė Aurika Ričkienė ir Leonida Novickienė