Gegužės 6 d. Mykolo Romerio universitete įvyko Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) kartu su MRU Mokslo ir inovacijų paramos centro Socialinių inovacijų doktorantūros mokykla ir MRU Doktorantų draugija organizuotas Lietuvos jaunųjų mokslininkų forumas „Doktorantūra Lietuvoje 2020: prognozės ir vizija“. Renginį sveikinimo žodžiais pradėjo LJMS pirmininkė dr. Milena Medineckienė ir MRU mokslo ir tarptautinių ryšių prorektorė dr. Inga Žalėnienė.
Atidarymo sesijos metu jaunieji mokslininkai – dr. Tomas Ambrasas (MRU), dr. Ingrida Celešiūtė (VDU) ir dr. Kristijonas Vizbaras (Brolis Semiconductors) – su gausiai susirinkusiais forumo dalyviais pasidalino doktorantūros studijose įgyta patirtimi. Jie akcentavo glaudesnio bendradarbiavimo su moksliniais vadovais ir konsultantais svarbą, būtinybę stiprinti tyrimų tarpdiscipliniškumą ir tarptautiškumą, ugdyti perkeliamuosius gebėjimus.
Plenarinės sesijos metu prof. habil. dr. Eugenijus Butkus (VU), prof. habil. dr. Antanas Čenys (LURK, VGTU), prof. dr. Dainius Haroldas Pauža (LMT, LSMU), doc. dr. Loreta Tauginienė (MRU), dr. Brigita Serafinavičiūtė (VU) ir Tadas Juknevičius (MOSTA) nagrinėjo doktorantūros problemas ir prognozes. Nemažai dėmesio skirta gana sudėtingo doktorantūros teisinio reguliavimo problemai. Apžvelgti akademinės etikos ir atvirosios prieigos klausimai, pateikti pasiūlymai dėl doktorantūros studijų metu parengtos ir paskelbtos mokslinės produkcijos vertinimo, stipendijų didinimo, būtinybės vengti darbų, nesusijusių su moksline veikla.
Po pertraukos darbas vyko dviejose grupėse: „Doktorantūra ir podoktorantūra“ (moderatorė Dalia Karlaitė) ir „Verslo ir mokslo bendradarbiavimas (profesinė doktorantūra)“ (moderatorius dr. Andrius Puksas). KTU Doktorantų draugijos Akademinių reikalų koordinatorė Jolita Čeičytė priminė, kad doktorantai yra mokslo ir inovacijų kūrėjai, privalo būti aktyviais, kritiškais ir motyvuotais visuomenės nariais. Švietimo mainų paramos fondo Aukštojo mokslo programų skyriaus vadovė Ilona Kazlauskaitė priminė, kad doktorantai gali pasinaudoti ne tik gerai žinoma tarptautine Erasmus+ programa, bet ir kitomis tarptautinėmis (Jean Monnet) ir nacionalinėmis (valstybinių stipendijų, tarptautinių praktikų) programomis tiek doktorantūros studijų metu, tiek ir baigę šias studijas. Dr. Salomėja Zaksaitė pasidalino įspūdžiais apie podoktorantūros stažuotę, kurią koordinavo Lietuvos mokslo taryba, atskleidė jos privalumus ir trūkumus.
Vidūno Gelumbausko nuotr.
Dabartinis teisinis reglamentavimas neskatina verslo ir mokslo bendradarbiauti, tačiau ir neužkerta jam kelio. Reikia tik stipresnės politinės valios. Kol diskutuojama apie pramoninės doktorantūros privalumus, kai kurios įmonės jau ryžtasi aukštosiose mokyklose remti jaunųjų tyrėjų iniciatyvas. Dr. Agnė Paliokaitė kaip tik atstovauja vienai tokių įmonių. Anot jos, sulaukęs deramo valdžios institucijų dėmesio verslo ir mokslo bendradarbiavimui, verslas drąsiau investuos į jaunuosius tyrėjus. Arminas Varanauskas išryškino sėkmingos pramoninės doktorantūros plėtros Danijoje priežastis, o dr. Nomeda Gudelienė akcentavo tarpusavio pasitikėjimo svarbą.
Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas
prof. dr. D. H. Pauža
Renginį vainikavo neseniai išrinktos Eurodoc viceprezidentės Julijos Baniukevič pranešimas apie doktorantūros modelius Europoje. Dr. Milena Medineckienė ir Aidis Stukas apibendrino forumo dalyvių pasiūlymus. Parengta pagal MRU informaciją. Organizacinė renginio komanda – Dalia Karlaitė, dr. Andrius Puksas, Aidis Stukas, Gita Lasytė, Loreta Paukštytė ir Aistė Pupininkaitė