„Perdarymo industriją galima palyginti su pasislėpusiu milžinu – ji yra vertinama milijonais eurų. Šis industrinis milžinas gali sukurti tūkstančius kvalifikuotų darbo vietų Lietuvoje“, – įsitikinusi Švedijos Linčiopingo universiteto atstovė Jelena Kurilova-Palisaitienė. Kauno technologijos universiteto (KTU) „Santakos“ slėnyje rengiamame Europos tinklo gaminių perdarymui projekto dalyvių susitikime bus aptartos šios industrijos galimybės Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse.
Mokslininkų teigimu, perdarymas atveria dar neatrastas Lietuvoje darnios ekonominės plėtros ir tvarios aplinkosaugos galimybes. Perdarymas reikšmingai mažina šiltnamio efektą, nes, palyginti su naujų produktų gamyba, perdarymo industrijoje daug mažiau anglies dioksido išmetama į atmosferą. Tai vienas reikšmingiausių „žiedinės ekonomikos“ elementų, kuris užtikrina, kad gaminiai būtų kuriami, gaminami ir naudojami uždaroje sistemoje, vengiant išteklių švaistymo. „Perdarymas yra lengvai įterpiamas į tradicinę atliekų hierarchijos sistemą virš antrinio panaudojimo alternatyvos. Todėl tai – tinkamesnė strategija nei antrinis panaudojimas ir perdirbimas“, – teigia J. Kurilova-Palisaitienė. Pasak jos, skirtingai nuo įprasto remonto ar restauravimo, perdarymas siekia grąžinti gaminiui „naujo“ ar „dar geresnio“ funkcionalumą ir išvaizdą, suteikiant atitinkamą garantiją.
Kuriama žiedinė ekonomika
Perdarymas taip pat suteikia stiprių verslo plėtros galimybių ir yra ypač tinkamas, kuriant žiedinės ekonomikos modelį įmonėse. Idealioje uždaroje sistemoje gamintojas būtų atsakingas už savo gaminį viso produkto gyvavimo ciklo metu, o vartotojas būtų skatinamas grąžinti gaminį po panaudojimo. Toks modelis leidžia vadinamajam perdarytojui ir vartotojui sutaupyti apie 30–70 proc. naujo identiško produkto kainos. Tačiau, nepaisant savo potencialo, perdarymo industrija šiuo metu susiduria su keletu kliūčių. „Produktai turi būti suprojektuoti taip, kad būtų galima gaminius stebėti, lengvai išmontuoti ir įvertinti kokybę bei iš naujo surinkti. Tam tikrų kliūčių kyla ir dėl informacijos riboto prieinamumo bei nepakankamo teisinio reglamentavimo“, – teigia J. Kurilova-Palisaitienė.
aviacijos pramonėje. KTU fotoarchyvo nuotr.
Didelės verslo galimybės Lietuvoje
Perdarymo veiklos Europos Sąjungoje skatinimas įgyvendinamas atskiruose sektoriuose, tačiau Europos perdarytojų tinklas (ERN), veikiantis pagal „Horizontas 2020“ programą, užtikrina tarpsektorinį žinių perdavimą ir skatina perdarymo pramonės augimą ES. ERN renka patirties pavyzdžius iš visos Europos Sąjungos, JAV ir Kinijos ir padeda perdarymo pramonei įveikti bendrus iššūkius. ERN bendradarbiauja ir su Lietuvos mokslininkais – KTU Aplinkos inžinerijos institutu. 2015 m. šis tinklas atliko išsamią ES perdarymo rinkos analizę, įvertindamas perdarymo veiklos dabartinę padėtį devyniuose pramonės sektoriuose.
Pasak minėtos Švedijoje dirbančios mokslininkės, nors Lietuvoje perdarymo galimybės dar nėra visiškai ištirtos, tačiau jau aišku, kad galimybių plėtoti šį verslą yra nemažai. Tai – išsivysčiusi perdarymo, remonto ir atnaujinimo kultūra, didelė kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla ir aukšta techninių, verslo, aplinkosaugos, chemijos, metalurgijos studijų kokybė Lietuvos mokslo institucijose, prieinamos logistikos išlaidos. „Lietuva turi ir kitą didelį privalumą – čia labai konkurencinga darbo jėga. Dėl didelio darbo rankomis jėgos poreikio, perdarymas yra per brangus daugelyje Europos šalių, kur darbo užmokesčio lygis yra labai aukštas, lyginant su Lietuva“, – tvirtina J. Kurilova-Palisaitienė. Tai patvirtino ir KTU Aplinkos inžinerijos instituto kartu su ERN kovo 18 d. „Santakos“ slėnyje surengtas seminaras „Gaminių perdarymas ir remontas – naujos verslo galimybės žiedinėje ekonomikoje“.