Tarybos posėdžiai – atviri visuomenei
Birželio 2 d. įvyko pirmasis LMS XIV suvažiavime išrinktos tarybos posėdis. Kaip jau esame pranešę, į tarybą išrinkta 18 narių. Tarybos posėdžiai yra atviri: juose gali dalyvauti visi Lietuvos mokslininkų sąjungos nariai ir tie, kurie domisi akademinės bendruomenės aktualijomis. Į pirmąjį posėdį atvyko 14 tarybos narių. Negalėję dalyvauti tarybos nariai iš anksto pranešė apie neatvykimo priežastis. Buvo sutarta, kad apie posėdžio eigą ir jame priimtus nutarimus jie bus informuoti el. paštu. Šiame posėdyje taip pat dalyvavo „Mokslo Lietuvos“ redakcinės kolegijos narė dr. Nelė Jurkėnaitė iš Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto.
Svarbiausia – informuoti visuomenę
Vienas svarbiausių uždavinių, kurį sprendžiant turi labai aktyviai dalyvauti Lietuvos mokslininkų sąjunga, yra itin sistemingas plačiosios visuomenės supažindinimas su mokslo ir studijų sistemos kaita, mokslo institucijų funkcionavimo permainomis, universitetų ir mokslo centrų veiklos turiniu, mokslininkų vaidmeniu valstybės valdyme. Paradoksalu, tačiau atidžiai besidominčių akademinės bendruomenės veikla yra gana nedaug, tačiau „išmanančių“, kokia ji turėtų būti, besivadinančių „nepriklausomais ekspertais“, tikrais ir tariamais patarėjais, turime apsčiai.
Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad iš tikrųjų mokslo tematika yra beveik išnykusi iš mūsų šeimų ir bendruomenių akiračio. Įvairiausių, neretai nieko bendra su mokslu neturinčių institucijų atstovai postringauja, kiek universitetų turi užtekti besitraukiančiai Lietuvai, kam reikia perduoti savarankiškai funkcionuojančius mokslo institutus, kas turi teisę mokytis universitetuose, o kas tokios teisės neturi ir, atseit, net negali turėti. Dažniausiai panašūs „ekspertai“ savo tiradas užbaigia neva saliamoniškomis išvadomis, kad mokslas daro ne tai, ko reikia verslui, o mokslo institucijų išlaikymas esą labai daug kainuoja. Daug aiškinimų, kokia neva prasta mūsų universitetų vadyba, ir raginimų… mokytis iš užsienio. Tačiau jokia dalykiška diskusija su vadinamaisiais „ekspertais“ ir žinovais neįmanoma, nes labai greitai paaiškėja, kad jie nesilankė jokioje mokslo ir studijų institucijoje nuo to laiko, kai joje mokėsi ar tik… vaizdavo besimokančius.
Gera pradžia – pusė darbo?
Posėdžio pradžioje tarybos nariai pirmiausia pasidalino neseniai praėjusio suvažiavimo įspūdžiais. Perskaitytas Ministro Pirmininko sveikinimas Lietuvos mokslininkų sąjungai, kuriame gana konkrečiai nusakyta tai, ką artimiausiu metu reikia nuveikti akademinei bendruomenei. LMS pirmininkas J. Jasaitis pažymėjo: „Turime apsispręsti, kaip dirbsime, tiek kiekvienas asmeniškai, tiek kaip komanda. Turime kurti teigiamą LMS įvaizdį. Šiandien reikalaujama mokslo tarptautiškumo ir kritikuojamos vadinamosios vietinės monografijos, tačiau ministerijos nesugeba suformuluoti užduočių mokslo ir studijų sistemai. Viešojoje erdvėje vengiama kalbėti apie gerus dalykus ir vis kartojama, kad pas mus – blogiau, nei Vakaruose. O ar kas Lietuvoje skaito tas užsienio leidiniuose paskelbtas publikacijas? Kiek jos iš tikrųjų yra reikšmingos Lietuvai, kaip susijusios su sudėtingiausiomis ir skaudžiausiomis mūsų valstybės problemomis?
Gyvename tarsi kreivų veidrodžių karalystėje, tačiau dėl tokios situacijos ir patys turime prisiimti didesnę atsakomybę. Neužtenka skirti dėmesį tik savo nagrinėjamai tematikai, nesupažindinant su ja visuomenės: moksleivių, jų tėvų, nevyriausybinių organizacijų, žiniasklaidos atstovų. Net ir kai kuriose mokslo institucijose sunkiai suvokiama, kaip galima įveikti atotrūkį tarp jų ir visuomenės. Todėl antrąjį šių metų pusmetį, t. y. iki lapkričio vidurio – iki žiemos sesijos ir metinių ataskaitų rengimo, reikia surengti Lietuvos mokslininkų sąjungos pristatymus visose mokslo institucijose. Turime tęsti pradėtus darbus, o ne gręžiotis į tai, ko kažkada nepadarėme.“
Pirmajame tarybos posėdyje išrinkti LMS vicepirmininkai: Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkė dr. Milena Medineckienė, teisininkas, Mokslininkų sąjungos instituto direktorius dr. Andrius Puksas ir MRU Vadybos instituto profesorius Alvydas Baležentis. Tarybos sekretoriumi išrinktas Emilis Urba, administratoriaus pareigos pavestos LMS pirmininkui prof. Jonui Jasaičiui, LMS finansininkės funkcijos patikėtos Zitai Gelūnaitei.
Stiprėja ryšiai su universitetais
LMS pirmininkas pakvietė tarybos narius pasidalinti suvažiavime kilusiomis idėjomis ir kitų renginių įspūdžiais. Neseniai veiklos 60-metį paminėjo Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Šis renginys paliko labai gerą įspūdį. Buvo parodyta pagarba žmonėms, tiek dabar dirbantiems, tiek ir iškeliavusiems į Amžinybę, bei dėmesys įvairių kartų absolventams. Didžiuliame ekrane matėme jaudinančias realiu laiku vykstančias bendrakursių susitikimų akimirkas, o iškilmių meniniai akcentai sukūrė nepakartojamos šventės nuotaiką.
Susitikime su VGTU vadovais sutarta stiprinti ryšius su LMS ir redakcija „Mokslo Lietuva“. Artimiausiu metu bus pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. Panašias sutartis tikimasi pasirašyti ir su kitomis mokslo įstaigomis. Glaudūs ryšiai sieja Lietuvos mokslininkų laikraštį su Kauno technologijos universitetu, iš kurio nuolat gauname labai išsamią informaciją apie mokslininkų pasiekimus, renginius, studentų iniciatyvas ir kt.
Bendradarbiavimo galimybės buvo išsamiai aptartos su Mykolo Romerio ir Šiaulių universitetų rektoriais. Atsiveria geros galimybės bendradarbiauti su Lietuvos sporto universitetu, kuriame neseniai įvyko labai įspūdinga konferencija, apžvelgusi pasaulio lietuvių žaidynių istoriją ir svarbiausius sportinės veiklos skatinimo žingsnius. Šioje konferencijoje ypatingas dėmesys buvo parodytas vienam iš aktyviausių lietuvių sportinės veiklos organizatorių, praeityje pasižymėjusiam ir asmeniniais lengvosios atletikos pasiekimais, buvusiam Lietuvos Prezidentui, keliolikos pasaulio universitetų garbės daktarui, UNESCO geros valios ambasadoriui Valdui Adamkui bei Lietuvos tautinio atgimimo skatintojui prof. Vytautui Landsbergiui
Daug aktyviau Lietuvos mokslininkų sąjungos veikloje galėtų dalyvauti Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, Edukologijos universiteto, Dailės akademijos, Klaipėdos, Aleksandro Stulginskio ir Vytauto Didžiojo universitetų akademinės bendruomenės.
Daugiau dėmesio – asmenybėms
Šalia naujų mokslo projektų rezultatų pristatymo, renginių ir naujų leidinių aprašymo, visuose mūsų valstybės universitetuose turėtų būti skiriama daugiau dėmesio greta dirbančių iškilių asmenybių veiklai. Tarsi tebegyventume sovietmečiu, dažniausiai apsiribojame kolektyvinės veiklos aprašymais. Iš universitetų viešųjų ryšių tarnybų tebesiunčiami anonimiški, t. y. jokio konkretaus autoriaus neturintys, mokslo renginių aprašymai. Pasigendame išsamių pasakojimų apie visą kurio nors mokslo centro ar universiteto veiklą per pastaruosius metus. Todėl ir nereikia stebėtis, kad plačioji visuomenė, užuot gavusi plačią objektyvią veiklą apie kurį nors universitetą, fakultetą ar laboratoriją, apie tai sprendžia iš nuogirdų arba tarpusavyje nesusietų faktų. Lietuvos mokslininkų sąjungos svetainėje ir laikraštyje „Mokslo Lietuva“ labai pasigendame išsamesnio būsimų mokslo renginių tvarkaraščio. Lietuvos mokslininkų laikraštyje galėtume skirti net 4–6 puslapius konkrečios mokslo institucijos veiklai. Čia tilptų reportažai apie renginius, pasakojimai apie naujas, Lietuvoje kuriamas akademines mokyklas ir jų vedlius, naujas studijų programas ir kt.
Efektyvesnės veiklos krypčių paieška
Pateikiame kai kuriuos LMS tarybos narių pastebėjimus, išsakytus pirmajame posėdyje:
intensyvinti ryšius su šakinėmis mokslo draugijomis, ypač pasitelkiant iškiliausius atitinkamų sričių mokslininkus – akademikus. Tačiau būtina išryškinti, kokias galimybes suteiktų asocijuota veikla, dalyvavimas mokslininkų kūrybinėje organizacijoje, ką atveria LMS nario statusas;
supažindinti akademinę visuomenę su LMS statutu – svarbiausiu dokumentu, apibrėžiančiu LMS veiklos tikslus, turinį ir formas. LMS tikslai yra panašūs į 1907 m. dr. Jono Basanavičiaus įkurtos Lietuvių mokslo draugijos. Svarbiausios draugijos tikslas buvo dalyvauti atkuriant Lietuvos nepriklausomybę. Ją atkūrus, daug kam pasirodė, kad ir pačios draugijos veikla nebėra aktuali. Tačiau būtina nepamiršti, kad nepriklausomybę kurti reikia nuolat;
didelę dalį LMS planų galima įvykdyti kartu su Jaunųjų mokslininkų sąjunga;
išryškinti LMS darbo su plačiąja visuomene šiuolaikinį turinį ir visuomenei patrauklias bendradarbiavimo formas;
išsamiau informuoti apie LMS dalyvavimą asociacijoje „Europos mokslas („Euroscience“) ir kitose tarptautinėse mokslininkų bendrijose, kartu vykdomus mokslo projektus ir renginius;
peržiūrėti galimybes išplėsti Mokslininkų sąjungos instituto (MSI) veiklą, pasirūpinti, kad MSI būtų įtrauktas į Švietimo ir mokslo institucijų registrą;
nuolat rinkti, analizuoti ir skelbti statistinius duomenis apie mokslo padėtį Lietuvoje;
dabartinė mūsų valdininkija apskritai neįsivaizduoja, kas yra mokslas, kokia mokslininko veiklos specifika. Kadangi po įvairių reorganizacijų ir „optimizacijų“ ne vienoje mokslo institucijoje darbuotojų sumažėjo, jose jau buvo pradėjusios įsivyrauti negatyvios nuostatos, padaugėjo pesimizmo. Tačiau LMS naujoje taryboje pastebime stiprėjantį pozityvų požiūrį, viltingas nuotaikas. Daugėja institucijų, kuriose įsivyrauja palankus požiūris į LMS. Geriau suvokiama mokslininkų telkimosi būtinybė.
„Mokslo Lietuva“ bus leidžiama ir vasarą
Ne kartą buvo priekaištaujama, kad „Mokslo Lietuva“ neišleidžiama rugpjūčio mėnesį. Didžiausia kliūtis buvo ir tebėra lėšų trūkumas. Šiais metais Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas mokslininkų laikraščiui skyrė beveik dvigubai mažiau lėšų, negu jų reikia užplanuotiems 22 numeriams parengti ir išspausdinti. Todėl vienintelė galimybė patenkinti šį skaitytojų pageidavimą būtų dviejų papildomų numerių parengimas elektroninėje erdvėje. Šiuos numerius skaitytojai gautų tiesiogiai į savo kompiuterius.
Kadangi iki šiol LMS tarybos posėdžiai prasidėdavo 17.30 val., kai kuriems tarybos nariams būdavo sunku į juos suspėti. Bendru sutarimu nutarta ateityje posėdžius pradėti 18 val. ir taip planuoti jų darbotvarkę, kad būtų galima juos užbaigti iki 19 arba 19.30 val. Kitą LMS tarybos posėdį nutarta surengti birželio 21 d. 18 val. Mokslininkų sąjungos būstinėje Vilniuje (J. Basanavičiaus g. 6).
Mokslininkų sąjunga planuoja išvykas
Gana didelį LMS tarybos narių susidomėjimą sukėlė pasiūlymas organizuoti LMS išvykas, jų metu apsilankyti įvairiose Lietuvos ir kaimyninių valstybių vietovėse, susitikti su vietos bendruomenėmis, jas informuoti apie LMS veiklą, atsakyti į susitikimų dalyvių klausimus ir išklausyti jų pageidavimus. Buvo aptarti keli pirmųjų išvykų maršrutai:
vaizdingomis Nevėžio slėnių apylinkėmis, aplankant netoliese esančius piliakalnius ir kitus istorijos bei kultūros paminklus ar kitas nedaugeliui žinomas vietoves, pavyzdžiui, garsųjį Čičinsko dvarą. Šios kelionės vadovu sutiko pabūti gerai žinomas ekologinės žemdirbystės entuziastas prof. Antanas Svirskis;
palei Nemuną – nuo Vilkijos iki Viešvilės, o gal net ir iki Rusnės, sustojant Seredžiuje, Veliuonoje, Raudonėje, Smalininkuose aplankant garsaus technikos kolekcionieriaus įkurtą muziejų, o Viešvilėje susipažįstant su unikalaus gamtos draustinio perlais ir kt.;
kelionė į Punską ir Seinus, pirmiausia užsukant jau daugiau kaip šimtmečio istoriją skaičiuojantį Klojimo teatrą ir etnografinę Dzūko sodybą, po to aplankant Petro Lukoševičiaus atkurtą prūsų ir jotvingių gyvenvietę, „Aušros“ spaustuvę ir kt. Planuojami susitikimai su Punsko ir Seinų apylinkių lietuvių bendruomenėmis, apsilankymas garsiojoje Seinų katedroje, konsulate ir Lietuvių namuose.
Didžiausio pritarimo sulaukė siūlymas apsilankyti dzūkiškame Punsko ir Seinų krašte. Keliausime nuosavais automobiliais kartu su šeimos nariais, laisvas vietas skirdami pageidaujantiems keliauti kartu. Visus automobilius prašome pažymėti gerai matomais, prie priekinio ir užpakalinio stiklo pritvirtintais užrašais „LIETUVOS MOKSLININKŲ SĄJUNGA“. Pageidautina, kad šie užrašai būtų pažymėti LMS logotipu – stilizuotais Gedimino stulpais.
Liepos 9 d. 10.30 val. šios išvykos dalyviai susitiks kairėje kelio į Lenkiją pusėje esančioje „Statoil“ degalinėje – netoli Lietuvos ir Lenkijos sienos. Aplankę išvykoje numatytus objektus ir susitikę su vietos bendruomenėmis, išvykos dalyviai galės individualiai pasirinkti įvairius kelionės tęsinio variantus: 1) grįžti į Lietuvą tą patį vakarą; 2) apsinakvoti Petro Lukoševičiaus kaimo turizmo sodyboje; 3) tęsti kelionę toliau į Lenkiją.
Išsamesnę informaciją apie šią ir kitas planuojamas išvykas skelbsime Lietuvos mokslininkų sąjungos svetainėje: www.lms.lt ir laikraščio „Mokslo Lietuva“ svetainėje www.mokslasplius.lt/mokslo-lietuva.
Pagal LMS tarybos posėdžio protokolą parengė Emilis Urba ir Jonas Jasaitis