Pagerbtas Černobylio avarijos aukų atminimas.
Prieš 30 metų – 1986 m. balandžio 26 d. Černobylio atominėje elektrinėje įvykusi avarija sukrėtė visą pasaulį. Sprogimo metu žuvo 31 elektrinės darbuotojas ir ugniagesys, vėlesniais metais nuo vėžinių susirgimų mirė dar maždaug 100 tūkstančių žmonių. 
Černobylio katastrofos likvidavimo darbuose 1986–1990 m. dalyvavo apie 800 tūkstančių likviduotojų, tarp jų 7 tūkst. Lietuvos piliečių. Tuometinė Sovietų Sąjungos valdžia gesinti gaisro ir valyti nelaimės vietos dislokavo šimtus tūkstančių darbininkų, kurie dirbo be jokių apsaugos priemonių. Tarp jų buvo ir daugiau kaip 7 tūkst. įvairiausių profesijų lietuvių. Pasak LR Seimo Pirmininko pirmojo pavaduotojo Vydo Gedvilo, šiandien svarbiausia ne tik prisiminti, ko netekome, bet ir tai, kokią svarbią žinią ir pamoką neša ši mūsų skaudi atmintis, ypač šiandienos politinių sprendimų kontekste.
Renginyje kalbėję Lietuvos judėjimo „Černobylis“ atsakingasis sekretorius Antanas Turčinas ir Labdaros fondo „Mūsų krantas“ prezidentas Anatolijus Zarovskis atkreipė dėmesį į mažėjančią paramą, socialines garantijas. „Šiandieną bent pusės jų jau nėra tarp mūsų, o likusieji, kenčiantys nuo Černobylio sindromo ir kamuojami įvairių ligų, palikti be deramo valdžios dėmesio. Nuo sausio 1 d. panaikinta kompensacija vaistams, kurių reikia asmenims, sergantiems bronchine astma. Jeigu anksčiau už tuos vaistus per mėnesį reikėjo mokėti 10, tai dabar reikia mokėti 60 eurų“, – sakė A. Turčinas.
Kodėl lietuviai bene trumpiausiai gyvenantys europiečiai?
LR Seimo nario Arimanto Dumčiaus pranešime nurodyta, kad „lietuviai gyvena trumpiausiai, lyginant su ES šalimis“. Vyrų vidutinė gyvenimo trukmė nesiekia 68 m., o moterų – 79 m. Pasaulio banko duomenimis, mūsų išgyvenamumo rodikliai skiriasi nuo 15 pažangiausių ES šalių 4–7 metais. Šios šalys skiria nemažas investicijas sveikatos apsaugai ir švietimui, skatinamas aktyvus gyvenimo būdas – vadinamasis aktyvus senėjimas. Visapusiškai aprūpinto žmogaus gyvenimas tampa kokybiškesnis – ilgesnis.
Lietuvoje daugiau nei pusė gyventojų nesimankština, neužsiima jokia sporto veikla. Nerimą kelia didėjantis piktnaudžiavimas tabaku ir svaigalais, ypač alkoholiu, poilsio, darbo ir mitybos režimo nesilaikymas, ignoruojamos profilaktikos, ankstyvos diagnostikos priemonės, apskritai nesirūpinama savo sveikata. To pasekmė aiški – dėl širdies ir kraujagyslių susirgimų kasmet miršta per 56 proc. ligonių, daugėja onkologinių susirgimų, tuberkuliozė, psichikos ligų ir pan. Optimizmo kol kas nekelia sveikatos programos 2014–2023 m. patvirtinimas, nes joje skirta tik 1 proc. sveikatos priežiūros išlaidų prevencinėms priemonėms, o reikėtų nors 2 proc.
Seimas paskelbė 2017-uosius Tautinio kostiumo metais.
LR Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė 49 parlamentarų balsais paremtą nutarimą „Dėl 2017 m. paskelbimo Tautinio kostiumo metais“. Šiuo dokumentu Seimas, įvertindamas tai, kad viena svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas; pabrėždamas tautinio kostiumo, kaip vieno iš tautos ir valstybės simbolių, etninio tapatumo ir nacionalinės kultūros išraiškos formos, svarbą, paskelbė 2017 metus Tautinio kostiumo metais. Vyriausybei pasiūlyta sudaryti Tautinio kostiumo metų komisiją, kuri iki 2016 m. rugsėjo 1 d. parengtų ir patvirtintų Tautinio kostiumo metų programą bei pradėtų parengiamuosius darbus jai įgyvendinti bei 2017 metų valstybės biudžete numatyti lėšų šiai programai įgyvendinti.