Lietuva tampa vieno miesto valstybe.
Seimo narys prof. Kęstutis Masiulis kreipėsi į valstybės kontrolierių, siūlydamas, kad jo įstaigos būstinė galėtų įsikurti Kaune ar kitame Lietuvos mieste, bet ne sostinėje. Valstybės kontrolė paskelbė apie savo institucijos pertvarką ir ketina atsisakyti regioninių padalinių Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje, o darbuotojus sutelkti Vilniuje. „Vyriausybė neturėtų koncentruoti visų valstybės institucijų viename mieste – Vilniuje. Jau ir taip Lietuva sparčiai tampa vieno miesto valstybe. Ar būtinai Valstybės kontrolė turi išlaikyti būstinę Vilniuje ir naikinti regionuose? Kodėl savo veiklos negalėtų vykdyti iš Kauno ar kito miesto, o uždaryti būstinę Vilniuje? Kituose Lietuvos miestuose labai trūksta gerai apmokamų darbo vietų, o šiais mobiliais laikais veiklą galima vykdyti nebūtinai fiziškai būnant sostinėje“, – sako parlamentaras.
Valstybinės institucijos pastaruoju metu atsisako padalinių mažesniuose miestuose, tačiau išlaiko būstines Vilniuje, kuriame jau net 40 proc. visų darbuotojų dirba valstybės sektoriuje. „Iki šiol Vyriausybei trūko politinės valios vykdyti ambicingesnę regionų politiką. Bet koks prašymas nenaikinti padalinių regionuose nesulaukia palaikymo, nes įstaigos direktorius pageidauja gyventi sostinėje ir niekur nenori kraustytis. Dėl tokių asmeninių ambicijų kenčia visa valstybė“, – teigia K. Masiulis. Vokietija, Švedija ir kitos valstybės siekia, kad kuo daugiau valstybinių institucijų įsikurtų ne sostinėse ir taip skatintų vietos regionų plėtrą.
Padėti Venesuelos lietuviams grįžti į Lietuvą. Seimo narys prof. Kęstutis Masiulis prašo organizuoti pagalbą Venesuelos lietuviams, norintiems persikelti gyventi į Lietuvą. Šią Pietų Amerikos valstybę ištiko gili politinė, ekonominė ir socialinė krizė. Atpigus naftai, šios žaliavos eksportuotoja Venesuela susidūrė su ekonominiais sunkumais, trūksta maisto prekių ir vaistų. 80 proc. gyventojų atsidūrė skurde. „Vietos lietuviai domisi galimybe persikelti į istorinę Tėvynę – Lietuvą, tačiau vien lėktuvo bilietai kainuoja apie 500 eurų. Tai jiems – dideli pinigai, nes šalyje vidutinis mėnesinis atlyginimas – dešimt kartų mažesnis. Dauguma lietuvių kilmės asmenų jau net nemoka lietuviškai, jiems trūksta informacijos apie Lietuvos įstatymus ir galimybes. „Lietuvoje jau gyvena grįžusių lietuvių iš Venesuelos, todėl reikėtų politinės lyderystės sutelkti visas pastangas padėti Venesuelos lietuviams, kaip jie padėjo Lietuvai sunkiu laikotarpiu 1990–1991 metais“, – teigia K. Masiulis. Venesueloje veikia lietuvių bendruomenė, turinti per 100 aktyvių narių, o lietuvių kilmės asmenų gyvena keli tūkstančiai.
Gerai besimokančio studento nustatymo kriterijai. Seimas įtvirtino kriterijus, kuriuos atitinkantys asmenys bus laikomi gerai besimokančiais ir pagal Konstituciją turės teisę į valstybės apmokamą mokslą valstybinėse aukštosiose mokyklose. Naujomis nuostatomis nustatyta, kad visi moduliai (dalykai) bus vertinami juos priskiriant pasiekimų lygmeniui – puikiam, tipiniam arba slenkstiniam. Po aukštosios mokyklos nustatyto laikotarpio gauti įvertinimai bus apibendrinami ir priskiriami atitinkamam lygmeniui. Studentas bus laikomas pasiekęs puikų vertinamojo laikotarpio studijų pasiekimų lygmenį, jeigu ne mažiau kaip keturi penktadaliai modulių (dalykų) įvertinimų bus puikaus lygmens, o kiti – ne žemesnio kaip tipinio lygmens, tipinį lygmenį – jeigu ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai modulių (dalykų) įvertinimų bus tipinio arba puikaus lygmens, o kiti – slenkstinio lygmens, slenkstinį lygmenį – jeigu jis yra atsiskaitęs už visus modulius (dalykus), bet jo studijų pasiekimai nesiekia tipinio lygmens. Gerai besimokančiu bus laikomas studentas, neturintis akademinių skolų, įvykdęs visus studijų programai vertinamuoju laikotarpiu keliamus reikalavimus ir pasiekęs puikų arba tipinį pasiekimų lygmenį. Priimtos įstatymo pataisos įsigalios 2016 m. rugpjūčio 31 d.